Programėlės

107-ąjį sezoną Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pradeda išskirtine pasauline premjera! Tai legendinio režisieriaus Roberto Wilsono vizijose gimęs kūrinys, kuriam įgyvendinti scenoje likimas, deja, nebeskyrė laiko. Niujorke gyvenanti viena garsiausių lietuvių kompozitorių Žibuoklė Martinaitytė, kaip ir R. Wilsonas, savo kūrybą dovanojanti visam pasauliui, po ilgų pokalbių su režisieriumi pagal jo idėjas sukūrė savo pirmosios statomos operos muziką, o ši savo ruožtu inspiravo naujas Wilsono vizijas. Apie kelionę į pasaulį, į save pasakojanti Apversta tikrovė (Upside Down), įkvėpta inuitų poezijos, arktinio šalčio, sniego ir ledo, švaros ir baltumos vaizdų, tarsi teigia: viskas turi dvi puses, šiąją ir apverstąją, ir niekada negali būti tikras, kurią iš jų matai, kuri tikroji... LNOBT scenoje operą statantys R. Wilsono bendraminčiai interpretuoja jo išsakytas užuominas, o sykiu kuria savą spektaklį. Pasak režisierės Nicolos Panzer, šis kūrinys – tarsi įvairiopos patirties koliažas, dėliojamas pasaulio pažinimo kelionėje, dažnai deklamuojant savyje vidinius monologus. Operoje skamba anglų, inuitų, lietuvių kalbos, poezijos, mitų ir legendų fragmentai. Tad mūsų visų šioje pasaulinėje operos Apversta tikrovė premjeroje laukia netikėta, atradimų kupina kelionė į save. ✓ Surtitrai lietuvių ir anglų k. Premjera: 2026 m. rugsėjo 18 d.

„Tuščias atsargumas“ yra komiškas baletas ir vienas seniausių ir svarbiausių šiuolaikinio baleto repertuaro kūrinių, per ilgą pasirodymų istoriją išlikęs gyvas per daugybę atgimimų. Ši versija yra vienas ryškiausių ir džiaugsmingiausių anglų choreografo Fredericko Ashtono kūrinių, kurio premjera įvyko 1960 m. Londono karališkajame balete. Žymaus prancūzų choreografo Jeano Daubervalio 1789 m. darbas buvo įkvėpimo šaltinis Ashtono baletui, kartu su Louiso Josepho Ferdinando Héroldo partitūra, aranžuota Johno Lanchbery. Ši linksma pastoralinės meilės istorija ir toliau džiugina rafinuoto baleto meno gerbėjus visame pasaulyje. Premjera 2025 m. gegužės 16 d.

Don Žuanas – tai opera, persmelkta mirties. Komandoro nužudymas – tik pradžia; apie savižudybę mąsto Dona Ana, kad atkeršytų už sužadėtinę, Don Otavijus sakosi pasiryžęs paaukoti gyvybę, tik per plauką nenužudomas Leporelas, Mazetas – beveik nužudytas, visi nerimaujame dėl Cerlinos… Ir, žinoma, paties Don Žuano mirtis, tampanti ilgai laukta operos kulminacija, – jo žūtis neišvengiama ir net geidžiama. Užuot ėjęs prieš savo prigimtį, jis renkasi mirtį, netgi pragarą. Jo mirtis yra tvarkos išraiška, patvirtinanti individualistinę visiškos, nevaržomos laisvės grėsmę. Visi Don Žuano pėdsakai nušluojami. [...] John Fulljames, režisierius