Programėlės

Pagal Édouard Deldevez, taip pat Ludwig Aloisius Minkus, Cesare Pugni, Adolphe Adam, Friedrich Burgmüller muziką Pakita – vienas iš klasikinio baleto repertuaro brangakmenių, nuolat atgimstantis pasaulio teatrų scenose. 1846 m. pirmą kartą parodytas Paryžiaus operoje (choreografas Josephas Mazilier), po metų garsiojo prancūzo Mariaus Petipa pastatytas Sankt Peterburgo imperatoriškajame balete, šis kūrinys ir šiandien, prabėgus beveik dviem šimtams metų nuo premjeros, tebežavi baleto mėgėjus. Mūsų scenoje Pakitą šį kartą stato choreografas Manuelis Legris, publikai pažįstamas iš baleto Korsaras. Spektaklio veiksmas vyksta Trianoje, istoriniame Andalūzijos sostinės Sevilijos čigonų kvartale, – čigonų šokio ir ispanų flamenko gimtinėje. Kūrinio siužetas remiasi tikru istoriniu kontekstu, faktais ir skaičiais. Ir nors šiandien sunku atskirti, kur čia realybė ir kur fantazija, spektaklyje pasakojama istorija prasideda 1853 m. vasario 12 d., Ispaniją valdant karalienei Izabelei II, o visai Sevilijai švenčiant Trianos tilto atidarymo šventę. Kartu su kitais Trianos čigonais joje dalyvaujanti Pakita čia sutinka žavų prancūzų karininką Liusjeną. Deja, aukštakilmiam vaikinui vesti Pakitą trukdo jos čigoniška kilmė… Galiausiai siužeto peripetijos susiklosto sėkmingai, o žiūrovai apdovanojami nuostabiu baleto spektakliu – ispaniško kolorito muzika ir šokiais, grynojo grožio Grand pas vaizdais ir gera nuotaika. Premjera 2026 m. gegužės 21 d.

Pradėti pasakojimą apie Karmen tektų nuo to, kad ji – dažniausiai statoma opera pasaulyje, o jos autorius Georges Bizet operos istorijoje pirmiausiai ir išliko kaip vieno šedevro autorius. Per 135 metus, prabėgusius nuo premjeros Paryžiaus teatre Opéra-Comique scenoje, neatsirado nė vieno operos kūrinio, kuris G. Bizet Karmen galėtų prilygti inscenizacijų skaičiumi. Tai nebuvo staigi šlovė, Karmen pasirodymą lydėjo greičiau skandalas negu sekmė. Tačiau jos populiarumas, atėjęs po Bizet mirties, neblėsta ir šiandien. Bizet planuose buvo apie 30 operų eskizų. Tačiau be Karmen, tik keturios iš jų buvo pabaigtos ir pastatytos jam gyvam esant. Tačiau užtektų ir vienos Karmen, kad Bizet šlovė pelnytai sklistų iki šiol. Kiekviena šalis turi savo moters suvokimą. Ispanams patinka stiprios moterys – ir charakteris, ir Karmen partija visada yra iššūkis dainininkei. Ji fatališka, hedonistiška, gyvenanti tik esama akimirka. Karmen yra pasiruošusi atiduoti visą save, puikiai suvokdama tokio poelgio galią, tačiau iš žmogaus, kuriam pasiduoda, ji pareikalaus lygiai to paties. „Laisva, nepriklausoma visų savo norų šeimininkė“, Karmen spinduliuoja griaunančią, laukinę aistrą ir nepaaiškinamai viliojančią jėgą. Ko gero, tai charizmatiškiausias operų personažas. Chozė, savo nelaimei pakerėtas Karmen kaprizų, praranda viską – griūna jo visas lygtolinis pasaulis, moralus, ramus, doras. Jis įsivaizduoja savo meile sugebėsiantis ją išlaikyti, galbūt netgi atpirkti… Deja. Prancūziškai ispaniškas temperamentas, intriguojantis siužetas apie Ispanijos čigonę, pasirinkusią mirtį vardan laisvės ir meilės, bet visų pirma nuostabi, visiems puikiai pažįstama muzika, skambanti kasdieną įvairiausiuose pavidaluose – Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, visada ši opera buvo ir yra mėgstama publikos. Karmen visada sugrįžta – kaskart naujai įkūnijama, savo esme ji vis ta pati – intriguojanti, kelianti nuostabą, viltį ir susižavėjimą. Karmen istorija – gyvybingiausias mūsų šimtmečio kultūros mitas apie paslaptingą moters prigimtį. ✓ Surtitrai lietuvių ir anglų k. Premjera 2009 m. lapkričio 20 d.

„Tuščias atsargumas“ yra komiškas baletas ir vienas seniausių ir svarbiausių šiuolaikinio baleto repertuaro kūrinių, per ilgą pasirodymų istoriją išlikęs gyvas per daugybę atgimimų. Ši versija yra vienas ryškiausių ir džiaugsmingiausių anglų choreografo Fredericko Ashtono kūrinių, kurio premjera įvyko 1960 m. Londono karališkajame balete. Žymaus prancūzų choreografo Jeano Daubervalio 1789 m. darbas buvo įkvėpimo šaltinis Ashtono baletui, kartu su Louiso Josepho Ferdinando Héroldo partitūra, aranžuota Johno Lanchbery. Ši linksma pastoralinės meilės istorija ir toliau džiugina rafinuoto baleto meno gerbėjus visame pasaulyje. Premjera 2025 m. gegužės 16 d.

Don Žuanas – tai opera, persmelkta mirties. Komandoro nužudymas – tik pradžia; apie savižudybę mąsto Dona Ana, kad atkeršytų už sužadėtinę, Don Otavijus sakosi pasiryžęs paaukoti gyvybę, tik per plauką nenužudomas Leporelas, Mazetas – beveik nužudytas, visi nerimaujame dėl Cerlinos… Ir, žinoma, paties Don Žuano mirtis, tampanti ilgai laukta operos kulminacija, – jo žūtis neišvengiama ir net geidžiama. Užuot ėjęs prieš savo prigimtį, jis renkasi mirtį, netgi pragarą. Jo mirtis yra tvarkos išraiška, patvirtinanti individualistinę visiškos, nevaržomos laisvės grėsmę. Visi Don Žuano pėdsakai nušluojami. [...] John Fulljames, režisierius

Paskatintas Pietro Mascagni vienaveiksmės operos „Cavalleria rusticana" sėkmės, Giacomo Puccini apie 1904 m. pradėjo planuoti vienaveiksmių operų ciklą. Įvairios aplinkybės lėmė, kad galutinai jis buvo sukurtas tik po daugiau nei dešimties metų ir tapo paskutiniu paties kompozitoriaus užbaigtu darbu. Skirtingos nuotaikos trijų vienaveiksmių operų, autoriaus sujungtų į triptiką ir jo sumanymu atliekamų per vieną vakarą, premjera įvyko 1918 m. gruodį Niujorke, „Metropolitan Opera" teatre.

„Arlekino milijonai", nuotaikinga meilės istorija, paremta commedia dell’arte stiliumi, buvo pastatyta legendinio choreografo Mariuso Petipa 1900 m. Peterburge, Ermitažo teatre imperatorienės gimtadienio proga. Po šimtmečio šis baletas atgimė choreografo Aleksejaus Ratmanskio dėka. Baleto choreografija sukurta išstudijavus V. Stepanavo originalaus pastatymo notacijos užrašus, saugomus Harvarde, Teatro kolekcijoje. Šio pastatymo dailininką Robertą Perdziolą kurti dekoracijas ir kostiumus taip pat inspiravo 1900 m. O. Allegri ir I. Vsevoložskio eskizai.