Prieš metus „Turandot“ spektakliai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo dedikuoti kompozitoriaus Giacomo Puccini mirties šimtmečiui. Šįmet tai – pirmieji „Turandot“ spektakliai be paties pastatymo režisieriaus Roberto Wilsono (1941–2025), kuriam visai neseniai, spalio 4-ąją, būtų sukakę 84-eri. Nebesulauktas gimtadienis, kurį paminėti R. Wilsono gerbėjai galėjo su režisieriaus vaizduotėje nušvitusia paskutiniąja G. Puccini opera.
„Mano kūryba vizuali. Ji suformuota taip, kaip kompozitorius kuria muziką: ji turi savo temą ir variacijas. Arba kaip choreografas kurtų šokį. Tai laiko ir erdvės konstrukcijos, kurios neprivalo iliustruoti istorijos ar teksto“, – kartodavo R. Wilsonas.
Būdamas diplomuotas architektas, savo kūrybą režisierius dažnai apibūdindavo kaip scenos architektūrą: „Pagrindiniai solistai ir choras yra tarsi pastatai, kurių fone auga medžiai. Tai klasikinės architektūros principas. Miestai yra sudaryti iš pastatų ir medžių. Didžiosios dramos sudarytos iš tų pačių pastatų ir medžių: choras, pagrindiniai ir šalutiniai veikėjai“.
Scenoje – ir užsienio solistai
R. Wilsonas nebijodavo keisti savo pastatymų. Pasak jo, pokyčius neretai išprovokuodavo ir besikeičiantys solistai, skirtingos jų balsų spalvos.
Abi šį rudenį Vilniuje princesę Turandot įkūnijančios operos solistės R. Wilsono pastatyme dainuoja nebe pirmą kartą ir todėl puikiai pamena paties režisieriaus pamokas. LNOBT dainininkė Sandra Janušaitė Turandot partiją sėkmingai dainuoja nuo pat 2019 m. įvykusios vilnietiškos pastatymo premjeros. Be to, šią partiją S. Janušaitė ne kartą atliko Latvijos nacionalinės operos pastatyme Rygoje, o anksčiau yra dainavusi ir Liu partiją „Turandot“ spektakliuose Eseno teatre Vokietijoje.
Ispanų dainininkę Maribel Ortegą Vilniuje „Turandot“ spektakliuose pirmą kartą išgirdome pernai. Prieš tai Turandot partiją R. Wilsono pastatyme solistė atliko Madrido karališkajame teatre. M. Ortega – didžiulę scenos patirtį sukaupusi artistė, pagal pirmąjį diplomą – chemikė, o dainavimą studijavusi Guildhall muzikos ir dramos mokykloje Londone bei ir Liceu aukštesniojoje muzikos konservatorijoje Barselonoje. Turandot partiją ispanų sopranas įvairių teatrų pastatymuose pristato jau nuo 2011 m.
Abu Kalafo partijos atlikėjus – ispaną Eduardo Aladréną ir kanadietį Ericą Laporte‘ą – Lietuvoje girdime pirmą kartą. E. Aladrénas kaip Kalafas 2019 m. debiutavo Italijoje, Tore del Lago miestelyje rengiamo Puccini festivalio pastatyme. Tais pačiais metais šią partiją atliko ir Latvijos nacionalinės operos spektaklyje, o 2023 m. – Reino operoje Vokietijoje.
Ulmo teatre Vokietijoje prieš dešimtmetį, 2015 m., kaip Kalafas debiutavo kanadiečių tenoras E. Laporte‘as. Dainavimo studijas baigęs universitete Monrealyje, profesionalią operos solisto karjerą dainininkas nusprendė pradėti Europoje, nuo 2000 m. nuolat pasirodydamas Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų teatruose. Dabar savo talentu E. Laporte‘as nuolat džiugina klausytojus tiek Europos, tiek ir Kanados teatruose bei koncertų salėse.
Nauji Pingo, Pango ir Pongo kostiumai
Liu partiją „Turandot“ spektakliuose Vilniuje šį rudenį atlieka Kamilė Bonté ir Agnė Stančikaitė, Timūro – Tadas Girininkas ir Liudas Norvaišas, o aukštai sėdinčio imperatoriaus Altoumo partiją – Edmundas Seilius ir debiutuojantis operoje „Turandot“ tenoras Karolis Kašiuba.
Linksmuosius imperatoriaus patarėjus įkūnija Steponas Zonys ir Carlo Sgura (Ping), Rafailas Karpis ir Vicenς Esteve (Pang), Mindaugas Jankauskas ir Tomas Pavilionis (Pong). Beje, ar pastebėjote, kad jų kostiumai jau kitokie nei premjeroje? Dar pernai vykusiuose spektakliuose komiškoji patarėjų trijulė stilizuotus kiniškus kostiumus iškeitė į neutralius juodus smokingus, nes „Turandot“ pastatymą rodant Toronte kilo abejonių, ar ankstesnieji šių veikėjų kostiumai nepažeidžia kinų tautos orumo. Pats režisierius R. Wilsonas tuomet su pastabomis sutiko, tad imperatoriaus patarėjams visuose pasaulio miestuose, kur toliau keliavo jo „Turandot“ – Hjustone, Madride, Paryžiuje, o taip pat ir Vilniuje – teko persirengti.
