Senasis operos teatras J. Basanavičiaus gatvėje, kaip mes įpratę jį vadinti, švenčia savo šimtmetį. Tad spalio 22 d., antradienį, LNOBT kviečia į koncertą dabartiniame Lietuvos rusų dramos teatre. Dainuos visi iškiliausi nūdienos operos solistai – Virgilijus Noreika, Regina Šilinskaitė, Irena Zelenkauskaitė, Edmundas Seilius, Julija Stupnianek, Liudas Norvaišas, Rafailas Karpis, Arūnas Malikėnas, Egidijus Dauskurdis, Joana Gedmintaitė, Sigutė Stonytė, Laima Jonutytė, dalyvaus LNOBT choras, orkestras, diriguos Robertas Šervenikas.
Ne vien opera tuos teatro rūmus laiko savo namais, šimtametis pastatas mena ne tik reikšmingus teatro, bet ir Lietuvos valstybės istorijos įvykius. 1917 m. čia vyko Vilniaus konferencija, numačiusi nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimą.
1948 m. rudenį iš Kauno į Vilnių persikėlęs Valstybinis operos ir baleto teatras savo veiklą pradėjo parodydamas P. Čaikovskio operą „Pikų dama“ ir baletą „Gulbių ežeras“. Su šiuo teatru daugelis operos ir baleto meno žmonių dar ir šiandien sieja savo prisiminimus, nostalgiškai pasakodami apie ypatingą teatro aurą, jo jaukumą. „Gražiausi mano prisiminimai iš senojo operos teatro Basanavičiaus gatvėje, juk ten mūsų jaunystė praėjo... Ir būtent to teatro aura man asocijuojasi su tuo, ką vadinam teatro atmosfera. Senoviški teatrai žavūs savo dvasia. Ten buvo lengva diriguoti, mažesnė erdvė, puiki akustika leisdavo įvairesnę dinamiką, lengviau pasiduodančią įvairiems koregavimams,“– kažkada rašė dirigentas, profesorius Vytautas Viržonis.
Šiame teatre dainavo Kipras Petrauskas, Kazys Gutauskas, Elena Čiudakova, Irena Jasiūnaitė, Regina Tumalevičiūtė, Irena Ylienė, Vladas Česas, Rimantas Siparis, šoko Tamara Sventickaitė, Henrikas Kunavičius, Henrikas Banys, Genovaitė Sabaliauskaitė ir daugelis kitų žymių mūsų operos ir baleto solistų. Savo pirmuosius vaidmenis šiame teatre sukūrė Virgilijus Noreika, Eduardas Kaniava, Vaclovas Daunoras, balerina Leokadija Aškelovičiūtė, ir kiti. Jame dirigavo Jonas Aleksa, Rimas Geniušas, Vytautas Viržonis... Kiek daug asmenybių, kūrėjų, menininkų, kiek nepamirštamų įspūdžių dovanojo ši scena mums, žiūrovams!
Visi iki šiol prisimena legenda tapusią vietą I eilės krašte, kurioje sėdėdamas Kipras Petrauskas iki pat mirties 1968 m., jei tik gerai jausdavosi, žiūrėdavo kiekvieną spektaklį. Ir jau per pertrauką ateidavo pas artistus. Jei patiko – giria, ploja per petį, bet jei ne – irgi atsiimsi. Mūsų opera ir baletas gyveno tuose rūmuose iki pat 1974 m. rudens, kuomet persikėlė į naująjį teatrą A. Vienuolio gatvėje.
Spalio 22-osios vakarą opera trumpam grįžta į savo senuosius namus, ir kviečia jus paklausyti gražiausių ten skambėjusių arijų, duetų, ansamblių. Koncerto pradžia 18.30 val.
