Publika nežino šių šokėjų vardų, tačiau jiems visada plojama garsiausiai. Spektaklio programėlėje apie juos rasite tik kuklų įrašą: „Šoka Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviai“. Kokios istorijos už to slypi, pasakoja Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus vadovas Eligijus Butkus ir baleto pedagogė, buvusi ilgametė LNOBT baleto direktorė Rūta Butvilienė.
Prieš dvi savaites mažuosius šokėjus matėme „Don Kichoto“ spektakliuose, šį savaitgalį jie pasirodys „Arlekino milijonuose“. Nors savaitės pradžioje dėl stiprių šalčių pamokos mokykloje buvo atšauktos, mažieji šokėjai vis tiek rinkdavosi į „Arlekino milijonų“ repeticijas: „Pasirodymai teatre vyksta bet kokiu oru, tad ir mums teko prašyti vaikų tėvelių pagalbos atvežant juos į mokyklą“, – neslepia E. Butkus.
Kiekviename „Arlekino milijonų“ spektaklyje pasirodo 32 ketvirtų–penktų klasių mokiniai, be to, du jaunuoliai iš vyresniųjų klasių šį savaitgalį šoks kordebalete kartu su teatro trupės artistais.
„Per šalčius turime atsižvelgti ir į susirgimų riziką, tad ruošiame kelias jaunųjų šokėjų sudėtis. Prieš porą savaičių rodytiems „Don Kichoto“ spektakliams iš viso buvome parengę net 70 jaunųjų šokėjų“, – pasakoja mokyklos Baleto skyriaus vadovas.
Greitai išauga teatro kostiumus
Kadangi jaunųjų šokėjų gretos spektakliuose turi atrodyti harmoningai, didžiausią reikšmę atrenkant jaunuosius artistus į vieną ar kitą pasirodymą turi ne klasė, kurioje vaikas mokosi, o vaiko ūgis.
„Į pasiūtus kostiumus reikia įtilpti, todėl moksleiviams augant, keičiasi jų vaidmenys teatro spektakliuose. Šokėjų sudėtis atnaujiname kasmet. Be „Arlekino milijonų“ ir „Don Kichoto“, vaikų pasirodymai taip pat vyksta baletuose „Bajaderė“ ir „Korsaras“. Pastarajame spektaklyje esama epizodų, kur mokinukų prašoma tiesiog pabėgioti po sceną ir pažaisti. Tai būdavo, kad kai kurie scenoje užsižaisdavo gerokai daugiau nei reikėdavo“, – šypsodamasi prisimena mažųjų šokėjų nuotykius pedagogė R. Butvilienė.
Ji džiaugiasi, kad spektaklių, kuriems reikalingi vaikų masiniai šokiai, sustiprėjusiame LNOBT baleto repertuare dabar ypač daug: „Nors su „Don Kichotu“ atsisveikinome, artėja didelė „Pakitos“ premjera, kurioje moksleiviai taipogi dalyvaus. Dar klasikinio baleto tėvu vadinamas choreografas Marius Petipa stengdavosi į savo baletus įtraukti įvairias šokėjų kartas, atskleisti žiūrovams visą baleto karjeros laiptelių struktūrą – nuo mažiausių šokėjų iki gracingų suaugusių baleto žvaigždžių“, – pabrėžia R. Butvilienė.
Gabiausieji vyresniųjų klasių moksleiviai pretenduoja ir į solinių vaidmenų debiutus teatro scenoje. Pernai spektaklyje „Don Kichotas“ Driadžių valdovės vaidmeniu debiutavo tuometinė abiturientė Ieva Repšytė, kuri dabar, per pirmąjį savo sezoną teatre, jau sukaupė solidų vaidmenų kraitį, puikiai pasirodydama baletuose „Žizel“ ir „Kopelija“. Kiek anksčiau panašiu debiutų keliu ėjo baleto solistai Nora Straukaitė, Edvinas Jakonis, Jonas Kertenis.
Teatro ir mokyklos bendradarbiavimas – būtinas
Atrenkant vaikus būsimoms baletų premjeroms, neretai savo žodį taria ir spektaklių choreografai statytojai.
„Jau šią savaitę kartu su garsiu prancūzų choreografu Manueliu Legris rengsime gegužę numatytos „Pakitos“ premjeros jaunųjų artistų atranką. Šiam baletui choreografas pageidauja maždaug 140 cm ūgio vaikų, kas atitiktų maždaug antrokų-trečiokų ūgį. Bet tokio amžiaus pradinukai tebėra mokomi baleto pagrindų, pasirodyti didžiulėje LNOBT scenoje jiems būtų pernelyg sudėtinga. Todėl per atrankas choreografai dažnai koreguoja savo kriterijus ir verčiau renkasi truputį aukštesnius, bet stipriau parengtus ketvirtų, penktų, šeštų klasių moksleivius“, – pasakoja mokyklos Baleto skyriaus vadovas.
Vaikų dalyvavimas klasikiniuose baletuose turi šimtmetines tradicijas, kurias šiuolaikiniai baletų statytojai stengiasi palaikyti. Visgi kartais vardan patogesnio darbo daromos ir korekcijos.
„Tarkim, Rygos teatro spektaklyje „Tuščias atsargumas“ Gaidelį ir Vištytes šoka baleto trupės artistai, o mūsų teatro pastatyme šiuos vaidmenis atlieka moksleiviai. Nors baleto choreografija abiejuose teatruose visiškai ta pati“, – pabrėžia E. Butkus, teigiantis, kad glaudus teatro ir mokyklos bendradarbiavimas rengiant būsimuosius baleto artistus yra nepaprastai svarbus.
Netgi metiniai Baleto skyriaus darbo tvarkaraščiai mokykloje sudarinėjami atsižvelgiant į LNOBT patvirtintą repertuarą. Ir atvirkščiai: teatras, planuodamas savo spektaklius, stengiasi nerodyti baletų, kuriems reikalingi jaunieji šokėjai, moksleivių atostogų metu.
Po spektaklio – į mokyklos autobusą
Nepaisant įtempto darbo repeticijose, dalyvavimas teatro spektakliuose vaikams yra ir šventė, pirmas jų gebėjimų pripažinimas, skatinantis dar labiau tobulėti. Dažniausiai į teatrą moksleiviai atvyksta savarankiškai, juolab kelias nuo mokyklos nėra labai tolimas. Tačiau vėlyvais vakarais, pasibaigus baleto spektakliams, mokyklos bendrabutyje gyvenančių šokėjų prie teatro visada laukia autobusas.
„Aš pats užaugau nuo penktos klasės gyvendamas mokyklos bendrabutyje, tad puikiai pamenu, su kokia pakilia nuotaika mes iš teatro rinkdavomės į tą autobusą ir kaip linksma būdavo jame. Galiu paliudyti, kad ir dabartinių moksleivių emocijos tokios pačios“, – pasakoja E. Butkus.
Kas, ruošiant vaikus spektakliams, būna sudėtingiausia? „Spektaklio choreografijoje mažieji šokėjai pasirodo kartu su suaugusiais artistais, o bendrų repeticijų su teatro trupe neturime daug. Todėl stengiamės, kad išėję į didžiąją sceną ir joje sutikę kitus spektaklio dalyvius, moksleiviai nepasimestų“, – teigia E. Butkus.
„Paklauskite teatro baleto artistų, kaip jiems sekasi pirmojoje sceninėje spektaklio repeticijoje, ir išgirsite, kad pasikeitusi erdvė, jos parametrai šokyje lemia labai daug. O dabar įsivaizduokime vaiką, kuris iki didžiulės LNOBT scenos matė geriausiu atveju mokyklos Šokio teatrą: kiek jam pasikeitimų! Dėmesį blaško būrys šokančių teatro artistų, aktyvus veiksmas užkulisiuose, nuolatinės spektaklio vadovų komandos, o dar šalia groja simfoninis orkestras su dirigentu“, – pasakoja R. Butvilienė.
Savaime suprantama, jaunieji šokėjai spektakliuose turi ištikimą palaikytojų komandą, kurią sudaro jų pedagogai ir, žinoma, tėveliai. Pastarieji dažniausiai teatro bilietais apsirūpina iš anksto, tad, dėl įvairių priežasčių keičiantis jauniesiems spektaklių atlikėjams, vyksta ir bilietų mainai tarp moksleivių tėvelių.
Artėja stojamieji egzaminai: ką turi žinoti tėvai?
Jau netrukus, kovo pabaigoje, Nacionalinės M. K. Čiurlionio mokyklos Šokio teatre prasidės Baleto skyriaus abiturientų baigiamųjų egzaminų pasirodymai, į kuriuos artistų rinktis atvyksta ne tik LNOBT, bet ir Kauno bei Klaipėdos valstybinių muzikinių teatrų baleto trupių vadovai.
Beveik tuo pačiu metu, kovo 21–22 dienomis, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje vyks stojamieji egzaminai į Baleto skyrių, kuriuose gali dalyvauti visi norintys šokti vaikai. Galbūt žiūrovai, susižavėję „čiurlioniukų“ pasirodymu „Arlekino milijonų“ spektakliuose, panorės į šiuos egzaminus atvesti ir savo vaikus ar anūkus?
„Tokiu atveju reikia nusiteikti, kad Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla vienintelė Lietuvoje rengia profesionalius baleto šokėjus, tad pretendentų atranka būna išties rimta. Ne visiems pavyksta ją įveikti, nors mokykla stengiasi priimti kuo daugiau norinčiųjų. Mes, pedagogai, žinome, kad vėliau dalis vaikų baleto klasėse „nubyra“: vieniems pritrūksta jėgų atlaikyti didžiulį fizinį krūvį, kitiems – atsparumo stresui. Būna vaikų, kuriems prieš svarbesnius pasirodymus scenoje nuo jaudulio netgi pakyla kūno temperatūra. Bet tokia šokėjo lemtis: gyventi nuolatinėje konkurencijoje nuo pirmųjų baleto pamokų iki pat rentos. Tie, kas turi pašaukimą scenai, baleto profesijoje išlieka“, – tvirtina R. Butvilienė.
Tad ką turėtų įvertinti tėvai, svarstydami, ar jų vaikui tiks baleto šokėjo profesija? „Tėvai turėtų labiau pasitikėti savo vaikais, girdėti jų norus, bet kartu įvertinti jų fizinį bei emocinį potencialą. O vaikų mokymosi laikotarpiu derėtų labiau pasitikėti mokytojais, nes Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje dėsto patys geriausi Lietuvos baleto pedagogai. Ir niekada nebūna taip, kad vienas konkretus mokytojas nuspręstų vaiko profesinį likimą“, – akcentuoja R. Butvilienė.
