Artėjantys Giacomo Puccini operos „Madam Baterflai“ spektakliai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) intriguoja debiutais: pirmą kartą Čio Čio san partiją atlieka dvejų pastarųjų metų „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų laureatė Gabrielė Bukinė, o Pinkertono partiją – tenorai Karolis Kašiuba ir Tomas Pavilionis. Pirmą kartą po LNOBT stogu šią operą diriguoja ir teatro Operos meno vadovas Martynas Stakionis.
Per du dešimtmečius, prabėgusius nuo Anthony‘io Minghellos operos pastatymo premjeros Vilniuje, teatre girdėjome vos tris lietuvių operos solistes – Čio Čio san partijos atlikėjas: Ireną Zelenkauskaitę, Sandrą Janušaitę ir Viktoriją Miškūnaitę. Netrukus prie jų prisidės ketvirtoji – debiutuojanti šioje operoje Gabrielė Bukinė. Numatytus „Madam Baterflai“ spektaklius ji dalinsis su V. Miškūnaite, grįžtančia į šį pastatymą po septynerių metų pertraukos.
Opera, kurioje japonų kultūra nėra tik fonas
„Čio Čio san yra vienas jautriausių ir kartu sudėtingiausių vaidmenų – sudėtingiausių ta prasme, kad, atsainiai prie jo prisilietus, labai lengva būtų paslysti į vienpusišką trapumo ar aukos vaizdavimą. Man ji pirmiausia yra žmogus su nepaprastu vidiniu stuburu, kuris iki pat pabaigos tiki savo pasirinkimu ir meile.
Imtis šio vaidmens viliojo būtent tas kontrastas – tarp trapumo ir stiprybės, tarp labai jauno žmogaus ir labai brandžių, negrįžtamų sprendimų. Tai man labai rezonuoja. Ruošiant šią partiją, didžiausias iššūkis buvo ne tik vokalinis ištvermės aspektas, bet ir siekis išlaikyti vidinę liniją, kad viskas augtų organiškai, o ne būtų „sudėta“ iš atskirų gražių momentų. Taip pat, kad jau minėtieji kontrastai kiek įmanoma labiau atsispindėtų ne tik kūno kalboje, bet ir balso skambesyje“, – teigia G. Bukinė.
Pasak jos, japonų kultūra šioje operoje nėra vien estetinis fonas, tad naujasis vaidmuo reikalauja labai tikslaus ir santūraus buvimo scenoje. Maži judesiai, pauzės, tyla čia sako daugiau nei ryškūs akcentai. Tai visai kitokia sceninė kalba ir vidinis būvis.
„G. Puccini muzikoje mane labiausiai jaudina tai, kad joje viskas girdisi ir jaučiasi nesumeluotai, labai tikrai, tarsi muzika tekėtų kaip kraujas iš arterijos. O kalbant apie legendinį A. Minghellos pastatymą, jis mane žavi tuo, kaip subtiliai sujungia estetiką ir emociją – čia labai daug disciplinos ir vidinės įtampos, o vizualinis grožis nėra tuščias. Tai pastatymas, kuris neužkerta kelio į gyvą emocinį santykį su šia istorija. Man didžiulė garbė ir džiaugsmas kurti savąją Čio Čio san būtent jame“, – tvirtina debiutantė.
Tenoro svajones pildantis sezonas
Per 20 metų pastatyme iki šiol yra pasirodę ir trys lietuvių tenorai – Pinkertono partijos atlikėjai: Vaidas Vyšniauskas, Merūnas Vitulskis ir Edgaras Montvidas. Netrukus sąrašas pasipildys dviejomis naujomis pavardėmis: debiutui operoje ruošiasi Karolis Kašiuba ir Tomas Pavilionis.
K. Kašiuba sako gavęs pamoką, kad svajoti reikia atsargiai. „Kai padainavau dvi chrestomatines tenoro partijas – Alfredą „Traviatoje“ ir Rudolfą „Bohemoje“ (tiek Vilniaus, tiek ir Kauno scenose), pradėjau dairytis naujos solisto karjeros aukštumos. Perverčiau teatro repertuarą ir išsirinkau Pinkertoną – priimtiniausią vaidmenį man, kaip trisdešimtmečiui tenorui. Tada iš trupės vadovų sulaukiau pasiūlymų dar pagalvoti, geriau įsivertinti savo galimybes.
Tačiau plaukti pasroviui aš nesiruošiau – norėjosi iššūkių. Tuo pat vyko perklausa „Vasarvidžio nakties sapno“ atlikėjams. Benjaminas Brittenas – anaiptol ne Verdi ir ne Puccini, bet nusprendžiau perklausoje dalyvauti ir gavau Lisandro vaidmenį. O tada atėjo žinia, kad dainuosiu ir Pinkertoną „Madam Baterflai“, o debiutas – iškart po „Vasarvidžio nakties sapno“ premjeros. Tad svajonės šiam sezonui išsipildė su kaupu – tik imk ir dirbk! Pinkertono partiją savarankiškai parengiau per tris savaites“, – pasakoja K. Kašiuba.
Pirmą kartą A. Minghellos kurtą operos pastatymą tenoras stebėjo dar būdamas LMTA studentu: „Tada nustebino koloritas, kostiumai, scenoje esantis „kalnas“ ir kabantys veidrodžiai, apačioje vykstančiam veiksmui suteikiantys trimačio vaizdo įspūdį. Ir, žinoma, G. Puccini muzika bei puikus LNOBT choras“, – prisimena savo pirmąjį įspūdį dainininkas.
Kaip ir „Traviatoje“, operoje „Madam Baterflai“ K. Kašiuba žada debiutuoti kartu su puikia scenos partnere G. Bukine: „Su ja dainuodamas jaučiuosi ypatingai saugiai – tiek energetiškai, tiek vokaliai. Gabrielė – tikra operos profesionalė, kiekvienam solistui linkėčiau darbo kartu su ja“, – teigia tenoras.
Partijos atlikimą tobulino Romoje
Kitas debiutuojantis tenoras Tomas Pavilionis jau yra atlikęs Pinkertono partiją pastatyme, kurį 2024 m. vasarą pristatė festivalis „Operetė Kauno pilyje“. Beje, abu dainininkai – ir K. Kašiuba, ir T. Pavilionis –užaugę būtent Kauno mieste.
„Ten buvo vienintelis pasirodymas, bet jis pavyko neblogai ir tai man suteikia pasitikėjimo. Esu lyrinio plano tenoras, iki šiol dažniau dainavęs bel canto repertuarą, tad dramatinė Pinkertono partija man – gan kietas riešutėlis. Reikėjo viską protingai apmąstyti ir susidėlioti balso akcentus taip, kaip ji to reikalauja. Tai padaryti man padėjo italų vokalo pedagogas, žymus tenoras Gianluca Terranova – su juo neseniai teko padirbėti Romoje“, – atskleidžia T. Pavilionis.
A.Minghellos pastatymą solistas vadina genialiu – geriausiu visų laikų scenos kūriniu LNOBT scenoje ir vienu iš geriausių „Madam Baterflai“ pastatymų visame pasaulyje: „Didelė garbė debiutuoti jame minint premjeros LNOBT scenoje 20-metį. Nestebina, kad iki šiol galimybė dainuoti Pinkertoną čia buvo suteikta vos trims lietuvių tenorams – tai išties sudėtingas ir reikalaujantis puikios vokalinės formos vaidmuo“, – tvirtina dainininkas.
Balandžio 10–18 dienomis vyksiančiuose „Madam Baterflai“ spektakliuose numatyta ir mažesnių debiutų. Pinkertono žmonos Ketės Pinkerton vaidmenį pirmą kartą atliks mecosopranai Skirmantė Vaičiūtė ir Evelina Volodkovič, o princo Jamadorio vaidmenyje greta pastatymo senbuvio Arūno Malikėno pirmą kartą matysime šįmet Metų operos viltimi tituluotą baritoną Mindaugą Tomą Miškinį.
Tradicija, aistra ir amžinas grožis
Dar vieną svarbų „Madam Baterflai“ debiutantą išvysime orkestro dirigento pulte: pirmą kartą šios operos spektaklius diriguos teatro Operos meno vadovas Martynas Stakionis.
„Vienas iš dalykų, išskiriantis „Madam Baterflai“ iš kitų G. Puccini operų, yra tai, kaip kompozitorius derina Vakarų ir Rytų muzikos tradicijas. Naudodamas įvairias japoniškų dainų melodijas, jis subtiliai jas įpina į muzikinį audinį, išlaikydamas sodrų, romantišką savo stilių. Muzika pasižymi emociniu gyliu – dažna nata, regis, spinduliuoja ilgesį ir pažeidžiamumą. Be to, struktūra čia itin dinamiška – pereina nuo intymių, subtilių akimirkų prie galingų, dramatiškų kulminacijų.
Manau, vienas didžiausių iššūkių yra subalansuoti subtilų partitūros intymumą su jos reikalaujama emocine galia. G. Puccini kuria neįtikėtinai švelnius, trapius momentus, o tada jie staiga prasiveržia į didingas, plačias temas“, – dėsto dirigentas.
Jis teigia nekantraujantis debiutuoti kvapą gniaužiančiame A. Minghellos pastatyme drauge su talentingais dainininkais, iš kurių nemaža dalis šioje operoje taip pat debiutuoja.
„Kerintis A. Minghellos pastatymas neša tiek daug vilties, grožio ir gyvybės. Kiekviena nata, kiekviena scenos detalė primena man, kodėl esu šiame kelyje. Tai ne tik opera – tai tikra sielos kelionė, kurioje susitinka tradicija, aistra ir amžinas grožis“, – akcentuoja LNOBT operos meno vadovas.
