Šeštadienį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre surengtas koncertas „Čiurlionio visata“, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms metinėms paminėti. Koncertą pradėjo Čiurlionio įkvėptas Mindaugo Urbaičio kūrinys simfoniniam orkestrui „Pater Noster“ („Tėve mūsų“).
Kūrinys LNOBT užsakymu buvo parašytas specialiai šiam koncertui, tad pilnutėlė teatro salė išgirdo LNOBT simfoninio orkestro atliekamą pasaulinę premjerą. M. Urbaitis neslepia, kad įkvėpimo savajam „Pater Noster“ sėmėsi iš taip pat pavadintos M. K. Čiurlionio fortepijoninės pjesės.
„Sakyčiau, man ta pjesė yra ypatingiausias M. K. Čiurlionio kūrinys: tos nerealios harmonijos, nepasakymas iki galo, tarsi pakibimas ore, sklendimas pro rūką, kai nė viena kadencija neužsidaro... Iš to išsilukšteno, tarsi augalai išaugo nauji muzikiniai dariniai. Rodos, pavyko pasiekti šnabždėjimo įspūdį, kurio norėjosi. Pirmuoju kūrinio atlikimu esu labai patenkintas“, – tvirtino po premjeros pakalbintas M. Urbaitis.
„Pater Noster“ – anaiptol ne pirmasis šio kompozitoriaus čiurlioniškos tematikos kūrinys. Ypač populiari tapo 2000 m. M. Urbaičio sukurta „Ramybė“ fortepijonui ir styginių kvartetui (vėliau atsirado ir versija styginių orkestrui). Vien šįmet šis kūrinys jau skambėjo Miko Žukausko dokumentiniame filme „Čiurlionis po Čiurlionio“, Anželikos Cholinos balete „Karalių pasaka“, o taip pat viename iš LNOBT rengiamo „Kūrybinio impulso“ choreografinių pasirodymų. Ir tai dar ne pabaiga: „Ramybę“ savo šokio spektaklyje „Laiškai gyvenimui“ ketina naudoti choreografas Jurijus Smoriginas. Jo spektaklio premjera, pristatoma Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivių, gruodžio mėnesį, švenčiant Lietuvos baleto 100-metį, laukiama LNOBT scenoje.
„Džiugu, kai tavo kūrinys, kuriam jau 25-eri metai, tebėra visiems reikalingas. „Ramybė“ turi sukaupusi daugiau kaip 100 tūkst. perklausų youtube platformoje, vadinasi, ji vis dar rūpi žmonėms“, – konstatuoja M. Urbaitis, naujojo kūrinio „Pater Noster“ autorius.
Jubiliatų muzikos sąskambiai
Suprantama, jubiliejinis koncertas „Čiurlionio visata“ negalėjo apsieiti be garsiųjų simfoninių poemų „Miške“ ir „Jūra“, kurias taip pat atliko LNOBT simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Ričardo Šumilos.
Ypatinga programos puošmena tapo M. K. Čiurlionio amžininko, gimusio tais pačiais 1875 metais, taigi šįmet irgi vadinamo sukaktuvininku, prancūzų kompozitoriaus Maurice‘o Ravelio Siuita Nr. 2 iš muzikos baletui „Dafnis ir Chlojė“.
Prancūzui lemtis skyrė gerokai ilgesnį gyvenimą nei jo vienmečiui M. K. Čiurlioniui: baleto „Dafnis ir Chlojė“ premjera Paryžiuje įvyko 1912 m., prabėgus metams po lietuvių menininko mirties. Dar po metų M. Ravelis baleto finale skambančią Antrąją siuitą pritaikė koncertų salėms ir išleido kaip savarankišką simfoninį kūrinį, iki šiol laikomą tobuliausiu kompozitoriaus orkestruotės meistriškumo pavyzdžiu. Ir LNOBT orkestras sugebėjo tą tobulumą koncerto klausytojų akivaizdoje deramai išskleisti.
Puikiai pasirodė LNOBT choras, koncerto vakarą diriguojamas Povilo Butkaus. Česlovo Radžiūno vadovaujamo choro dainininkai antroje koncerto dalyje subtiliai atliko penkias M. K. Čiurlionio harmonizuotas lietuvių liaudies dainas.
Nacionalinės talentų platformos ženklai
„Čiurlionio visata“ atkreipė dėmesį subtiliu, mokinišką rašyseną ant nuo laiko pageltusių penklinių imituojančiu vizualiu kūrinių pristatymu. Lakoniškai, pasitelkus dailės kūrinių citatas bei atskirus motyvus, bėgančiais vaizdais buvo įprasmintas ir muzikinis koncerto vyksmas.
Originalių vaizdo projekcijų autorės – Vilniaus dailės akademijos Fotografijos, animacijos ir medijų meno katedros studentės Laura Bikulčytė, Jorė Černiauskaitė, Austėja Glušokaitė, Akvilė Lavinskaitė ir Jorė Vilkelytė. Progą parodyti savo gebėjimus teatro scenoje joms suteikė LNOBT puoselėjama Nacionalinė talentų platforma, siekianti sudaryti sąlygas jauniems kūrėjams prisidėti prie teatre vystomų kūrybinių procesų.
