Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre trečią kartą vyko tarpdisciplininis balso simpoziumas „Žmogus kuria balsą”. Pagrindinė renginio tema – balso ilgaamžiškumas, į kurį bandyta pažvelgti iš įvairiausių perspektyvų: psichologijos, edukologijos, vokalo pedagogikos ir, žinoma, medicinos.
„Šis simpoziumas dedikuotas temai, kuri mūsų teatrui yra nepaprastai svarbi. Balsas – tai instrumentas, kurį valdo pats žmogus. Temų, susijusių su tuo, kaip prižiūrėti ir gydyti savo balsą, nepaprastai daug – iš kurio taško bežiūrėtume, visada rastume sąlyčio taškų“, – pradėdama forumą, kalbėjo LNOBT generalinė direktorė Laima Vilimienė.
Gydytojų patarimai balso atletams
Simpoziumo „Žmogus kuria balsą“ organizatorė ir idėjos autorė, gydytoja otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė, jau penkerius metus besirūpinanti LNOBT operos solistų balsais, buvo šio renginio siela. pristačiusi tiek naujausias gydymo rekomendacijas, tiek ir sparčiai didėjančias dirbtinio intelekto „vokalo“ galimybes.
„Aš esu už vietinį gydymą, už jūros vandenį – izotoninį kasdienei priežiūrai ir hipertoninį pajautus problemą. Tai veiksminga net ir balso problemoms spręsti, ypač jei tą dieną turite koncertą ir negalite vartoti kitų vaistų. Nerekomenduoju tokiu metu imtis stipresnių preparatų, kurių dar nesate išbandę. O senas patarimas „patylėk ir praeis“ realybėje veikia ne visada: gali būti, kad tyla netgi atitolins sveikimą“, – įspėjo A. Pečeliūnienė.
Marius Polianskis, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas otorinolaringologas, aiškino, kodėl sunegalavus rudenį taip svarbu palaikyti balso klosčių gleivinės drėkinimą: „Kai susergame virusine liga, virusas veikia balso klostės gleivinę, gleivinė reaguoja ir kovoja su juo, sunaudodama papildomą skysčio tūrį, kurį atstato drėkinimas – arbatos, čiulpiamos pastilės, inhaliatoriai. Iš vitaminų šaltuoju metų laiku rekomenduočiau mėnesiui ar dviem pabandyti cinką, nes jis įeina į daugelio fermentų, kuriuos organizmas naudoja uždegimų metu, sudėtį. O štai su hormoniniais preparatais vertėtų elgtis atsargiau ir balso atstatymui imtis jų tik būtiniausiais atvejais“, – pabrėžė gydytojas.
O ką savo ekstra vaistinėlėse turi patys dainininkai?
Eglė Vakarinaitė prisipažino rankinėje visada turinti inhaliatorių ir šiaudelį. „Iš vitaminų nuolat vartoju D ir C. Labai padeda ir mitybos priežiūra, pastangos nevalgyti vakarais, nors tai sudėtinga, kai baigi darbą pusę devynių vakaro ir grįžus namo atsidarai šaldytuvą... Bandau sutvarkyti mitybos režimą ryte įsidėdama maisto su savimi, kad išvengčiau to vakarinio išalkimo“, – pasakoja džiazo vokalistė.
„Mano vaistų skyrelyje – Rehydronas, jūros vanduo, inhaliatorius. Vartoju magnio tabletes, nuo kurių labai gerai miegu, ir įvairius vitaminus. Žinoma, galvoju, ką valgyti. Masažiukai, mankštelės irgi padeda, kai jaučiu, kad virusai „kabinasi“. Iš tiesų atsitinka, kad skubant į koncertą problema būna sprendžiama ne su gydytoju, o su šalia esančiais kolegomis ar netgi ChatGPT“, – pastebi dainininkė ir dainų autorė Raminta Naujanytė-Bjelle.
Muzikantai – triukšmo aukų rizikos grupėje
Tarptautiniame Balso simpoziume nuotoliniu būdu dalyvavo ir Dr. Wendy LeBorgne – tarptautiniu mastu pripažinta JAV logoterapeutė, komunikacijos koučerė ir TEDx pranešėja. Ji daugiau nei du dešimtmečius dirba su vadovais, atlikėjais ir vadinamaisiais „balso atletais“ – nuo „Fortune 100“ įmonių lyderių iki „Grammy“ laimėjusių menininkų.
„Mėnesio trukmės tyla ar perteklinis vandens vartojimas – tai tik keli pavyzdžiai gajų, tačiau moksliniais tyrimais neparemtų rekomendacijų, kurios ne tik kad nepadeda, bet ir kenkia. Tokie klaidingi įsitikinimai gali lemti ne tik prarastas pajamas, koncertų ar spektaklių atšaukimą, bet ir ilgalaikį profesinės veiklos nutraukimą”, – įspėjo logoterapeutė iš JAV.
Lietuvos otorinolaringologų draugijos pirmininkė, Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės gydytoja otologė dr. Irina Arechvo kalbėjo apie triukšmo daromą žalą žmogaus klausai ir įspėjo, kad profesionalūs muzikantai bei dainininkai yra rizikos grupėje, kai kalbama apie ūžesį ausyse, padidintą jautrumą garsams ir neprigirdėjimą triukšme.
„Nesvarbu, kokio pobūdžio 90–100 dB garsas jus veikia – staklių ūžimas ceche ar muzika scenoje, žmogaus vidinė ausis vienodai priima jį kaip triukšmą. Tipinis scenos žmonių klausos pažeidimas yra simetrinis neurosensorinis klausos pažeidimas. Todėl profesionalūs dainininkai ir muzikantai savo klausą turėtų saugoti nuo jaunų dienų. Po triukšmingo koncerto leiskite sau pailsėti – nueikite į mišką arba bent 18–20 valandų praleiskite be garsios muzikos“, – rekomenduoja dr. I. Arechvo.
Ilgaamžiškumas reikalauja pastangų
Trečią kartą simpoziume „Žmogus kuria balsą“ dalyvavęs sertifikuotas kvėpavimo technikų treneris Josephas Batesas iš JAV, turintis daugiau nei 30 metų vokalo pedagogo patirtį, kaip ir anksčiau auditoriją nudžiugino pademonstruodamas balso pratimus. Šįkart jie buvo skirti padėti savo balsui po didesnių krūvių.
Į klausimą, ar įmanoma išlaikyti dainininko balsą nepakitusį iki gilios senatvės, J. Batesas atsakė teigiamai – su sąlyga, kad visą profesinį gyvenimą tam bus skiriama pastangų. „Svarbu ilgametė kasdienė balso praktika ir dainavimui reikalingų raumenų tonusas. Todėl praktikuokitės kasdien, jei norite išsaugoti savo balsą ilgai“, – patarė vokalo pedagogas.
Balso pratimai sudarė ir didesnę dalį dainininkės bei vokalo pedagogės, Berklio muzikos koledžo Bostone diplomantės Simonos Jakubėnaitės pranešimo: „Aš dainuoju nuo šešerių ir esu perėjusi įvairiausius etapus. Pastaruosius dešimt metų gilinuosi į balso techniką, balso laisvę ir į tai, kaip padėti kitiems ir sau pačiai“, – teigė dainininkė.
Dainininkas, aktorius ir režisierius Dominykas Vaitiekūnas, bendraujantis tiek su aktoriais, tiek su dainininkais, pastebi, kad jų požiūris į balso kultūrą iš esmės skiriasi: „Dramos aktorius eina į sceną, kol sugeba iš savęs išspausti nors kokį garsą, ir stengiasi vaidinti scenoje iki pat mirties. Tuo tarpu vokalistai šioje srityje labiau išprusę ir teikia savo balso kokybei žymiai daugiau dėmesio. Tavo balsas nėra kažkas atskira nuo tavęs – jo būklė priklauso nuo žmogaus sąmoningumo ir aktyvumo“.
Scenos baimė yra klaidų baimė
Edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė teigė, kad viso gyvenimo mokymasis apsaugo nuo per ankstyvo senėjimo.
„Net ir vyresniame amžiuje galima mokytis sudėtingų dalykų. Svarbu nepabėgti ir turėti pakankamai drąsos išbūti toje nejaukioje situacijoje, kai kas nors iš mūsų nemokėjimo pasišaipo. Esmė yra kartojimas ir ėjimas link savo tikslo, o ne nusivylimas po pirmos klaidos ir pasidavimas. Visos ribos, kurias mes sau užsibrėžiame, ir visos lubos, kurias mes sau užsidedame, yra mūsų galvose. Mūsų smegenys gali keistis visą gyvenimą, mūsų įgūdžiai gali augti, o mūsų drąsa yra sprendimas, kurį priimame mums nemalonioje situacijoje. Būkime tais žmonėmis, kurie nebijo pradėti“, – linkėjo A. Landsbergienė.
Gydytojo psichiatro, psichoterapeuto, prof. Eugenijaus Laurinaičio pranešimas buvo skirtas scenos baimės ir jos priežasčių analizei. „Svarbu suprasti, kad scenos baimė yra žiūrovų baimė. Pavojaus jausmą mums sukelia ne scenos grindys, o žiūrovų vertinimas. Mes norime išvengti klaidų, o tai reiškia – pretenduojame būti Dievu, kuris klaidų nedaro. Savo jausmų ir emocijų pakeisti neįmanoma, tačiau galima pakeisti savo elgesį. Yra būdų susitarti su savimi, bet reikia tai daryti“, – akcentavo E. Laurinaitis.
Dainininkė, kompozitorė, rašytoja Jurga Šeduikytė tiesiog pasidalino savo gyvenimo patirtimi keliaujant link aktyvios kūrybos. „Mano kūrybinis kelias prasidėjo ne nuo atradimų, o nuo praradimų. Kai man buvo septyneri, iškeliavo mano tėtis, po to – močiutė, senelis ir kitas senelis. Ir kadangi nebuvo kaip apie tai išsikalbėti, natūraliai atėjo poreikis išsisakyti kitais būdais“, – pasakojo dainininkė.
Atlikėjai apie „storą odą“
Panašių skaudžių patirčių turi daugelis atlikėjų – tai išsiaiškino žurnalistas Ramūnas Zilnys, moderavęs diskusiją, kurioje pasisakė operos solistas Merūnas Vitulskis, dainininkės Vaida Genytė, Monika Liu, Miglė Vilčiauskaitė-Migloko, muzikos projektų autorius ir atlikėjas Leon Somov.
„Augau Molėtuose. Nežinau kodėl, bet po pasirodymo TV konkurse „Dainų dainelė“ su manimi ten niekas nebenorėjo draugauti, nors, kai nuvažiuodavau į kitus miestus, vaikai tiesiog apipildavo mane savo dėmesiu ir draugystėmis. Aš tai labai išgyvenau. Bet norėjau būti scenoje, todėl turėjau išmokti į tai nekreipti dėmesio“, – prisimena V. Genytė.
„Aš nuo pat mokyklos laikų nebuvau mėgstamas vaikas – veikiau buvau keistuolė, iš kurios tyčiojosi. Todėl anksti išmokau nusipjauti į tai, ką apie mane kiti galvoja. Iki šiol neprisileidžiu prie savęs toksinių žmonių, nes svarbu yra mėgautis kūryba“, – sako Miglė Vilčiauskaitė-Migloko.
„Lietuva yra geografiškai maža, todėl mes esame labai arti ir tarsi prieinami vienas kitam. Bet iš tikrųjų aš nepažįstu žmonių, kurie mane mato tik koncertuose ir ekranuose. Tai aš sąmoningai esu priėmusi sprendimą neafišuoti savo kasdienybės po persekiojimo, kurį buvau patyrusi. Supratau, kaip svarbu yra turėti savo privatumą“, – neslepia Monika Liu.
„Mes, operos dainininkai, esame kaip molio gabalas, iš kurio kažkas lipdoma, po to vėl sumetama į krūvą ir vėl iš naujo lipdoma. Tu atsiduodi į režisieriaus ir dirigento rankas ir turi daryti kas tau liepiama, nors kartais pats tuo metu nesijauti gerai“, – atvirauja Merūnas.
„Vieni daro muziką, sekdami madingus trendus ir stengdamiesi jiems įtikti. Bet jeigu tu tiki savo paties idėja ir žinai, ko sieki, tie dalykai nutinka ne iš karto, tam reikia daugiau laiko. Kūrybingi žmonės būna labai jautrūs. Jeigu man įdomu sužinoti kažkieno konstruktyvią nuomonę, aš pats jos paprašau“, – teigia L. Somov.
Visi diskusijos dalyviai teigė su laiku užsiauginę „storą odą“ ir nebeskaitantys apie save komentarų socialiniuose tinkluose, nes tiesiog nemato tam prasmės ir randa būdų prasmingiau leisti savo laiką.
Trečiąjį balso simpoziumą „Žmogus kurią balsą“ nuo ankstyvo ryto iki vakaro vedė TV laidų vedėja Eglė Daugėlaitė. Muzikiniais pasirodymais simpoziumo dalyvių nuotaiką skaidrino džiazo dainininkė E. Vakarinaitė, kuriai akompanavo pianistas Vytautas Straižys, o taip pat operos solistai Kamilė Bonté, Arminas Skirvainis ir Charlotte Kilsch kartu su choru „Dainuojam“.
