Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Baleto direktorė Rūta Butvilienė prieš dešimtį dienų kartu su kitų garsių pasaulio trupių vadovais viešėjo Barselonoje vykusioje tarptautinėje šokėjų peržiūroje „Grand Audition“.
Tokia peržiūra buvo surengta jau antrą kartą – pirmoji 2016-ųjų pavasarį organizuota Briuselyje. Po jos į Vilnių buvo pakviesta jauna balerina iš Ukrainos Olesia Šaitanova, LNOBT scenoje jau spėjusi atlikti pagrindinius vaidmenis baletuose „Don Kichotas“, „Žizel“, „Romeo ir Džuljeta“.
Apie tai, kad panašios peržiūros tiek šokėjams, tiek teatrams reikalingos, byloja skaičiai. Pernai „Grand Audition“ dalyvavo 120 šokėjų iš viso pasaulio, šįmet – jau 168. Prasiplėtė ir juos stebėjusių „pirklių“ ratas: pernai artistus rinkosi 8-ių, šįmet – jau 9-ių profesionalių baleto trupių vadovai, į Barseloną suvažiavę iš JAV, Kanados, Panamos, Rusijos, Prancūzijos, Čekijos, Norvegijos, Suomijos ir Lietuvos teatrų.
„Grand Audition“ dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes. Pasirodyti šioje prestižinėje tarptautinėje atrankoje gali pretenduoti 17-25 metų amžiaus šokėjai. Jie ne tik patys dengia savo kelionės bei apgyvendinimo išlaidas, bet ir privalo sumokėti maždaug 300 eurų siekiantį dalyvio mokestį.
„Kadangi padaugėjo dalyvių, vienos dienos peržiūrai šįmet nebeužteko: naujojoje Barselonos miesto rajone įsikūrusiame modernios architektūros „Sant Cugat“ teatre baleto profesionalų darbas virė dvi dienas nuo dešimtos valandos ryto iki aštuonių vakaro. Gauti vietą Europos arba Amerikos teatruose šįmet vylėsi ypač daug šokėjų iš Japonijos ir Australijos. Kaip dažniausiai nutinka baleto artistų peržiūrose, pati aršiausia konkurencija vystėsi tarp merginų, o štai stipriau šokantys vyrai, ypač aukštesnio ūgio, atvirkščiai - turėjo didelę paklausą“, - pasakoja R.Butvilienė.
Lietuvos atstovė „Grand Audition“ taipogi ieškojo aukštesnių šokėjų, kurie galėtų pasirodyti ne tik kaip solistai, bet ir derėtų prie kitų trupės narių. Kadangi LNOBT trupė nėra gausi, kartais ir vedantiesiems solistams tenka pasirodyti kordebaletuose, o tuomet ūgio skirtumai tampa ypač lengvai pastebimi. Pavyzdžiui, garsųjį Mažųjų gulbių šokį iš baleto „Gulbių ežeras“ scenoje gali atlikti tik panašaus ūgio bei kūno proporcijų balerinų ketvertas.
„Todėl atrankoje dairiausi 1,65-1,70 m ūgio balerinų ir ne žemesnių nei 1,80 m ūgio šokėjų vyrų. Partneris gali būti ir gerokai aukštesnis, jei tik jis nepriekaištingai koordinuoja savo kūną. Bet tokių savo išlakioms balerinoms dairosi daugelis trupių“, - pasakoja Baleto direktorė, atviraujanti, kad šįkart peržiūroje nusižiūrėjo dvi prancūzų balerinas ir vieną italą, kurie preliminariai sutiko papildyti Lietuvos nacionalinės trupės gretas.
Tačiau ar bus jie kitą sezoną kviečiami į Vilnių – priklauso nuo balandžio 22-ąją LNOBT organizuojamos atrankos, kurioje, be Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventų, jau pareiškė norą dalyvauti ir daugiau kaip pusšimtis užsienio šokėjų. Jeigu jų gretose į aštuonias po šio sezono preliminariai žadančias atsilaisvinti šokėjų vietas bus atrasta geriau užsirekomendavusių kandidatų – minėtieji „Grand Audition“ dalyviai gali likti „už borto“.
„Aišku, kiekvienam vadovui norėtųsi, kad jo trupė kuo mažiau keistųsi, nes naujokai, kuriuos būtina supažindinti su konkretaus teatro pastatymais, kainuoja daug papildomų repeticijų valandų. Per vieną sezoną jų parengti visiems trupės šokamiems spektakliams netgi nespėjame. Kuo tvirtesnė ir pastovesnė baleto trupė – tuo aukštesnės atlikimo kokybės iš jos verta tikėtis. Tačiau visiškai išvengti kaitos neįmanoma, nes visada būna vienas kitas rentos amžiaus sulaukęs šokėjas ar šeimos pagausėjimui pasiryžusi balerina“, - neslepia R.Butvilienė.
