success Galima peržiūrėti krepšelį
Pradžia
en
{{cart.item_count}}

Tuščias krepšelis

Krepšelis

Baletas „Sniego karalienė“ – ir vaikams, ir jų tėvams

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ruošiasi penktajai šio sezono premjerai. Gegužės 16, 17 ir 18 d. LNOBT Baleto trupė pristatys naują spektaklį visai šeimai „Sniego karalienė“ pagal Sergejaus Prokofjevo muziką. Pastatymo autorius – garsus britų choreografas Michaelas Corderis, spektaklio muzikos vadovas – dirigentas Martynas Staškus. Anot LNOBT Baleto trupės direktorės Rūtos Butvilienės, „Sniego karalienė“ yra angliška klasika, kurioje netrūksta charakterinių šokių.

Michaelas Corderis laikomas vienu ryškiausių Didžiosios Britanijos klasikinės pakraipos choreografų ir režisierių. Baleto mokslus baigė Karališkojoje baleto mokykloje Londone, nuo 1973 m. dirbo Karališkojo baleto trupėje. Du dešimtmečius šoko scenoje, sukūrė daugumą pagrindinių vaidmenų XX a. klasikais laikomų Fredericko Ashtono, Johno Cranko, Kennetho MacMillano, George’o Balanchine’o baletuose. Šiuos meistrus ir laiko savo pagrindiniais mokytojais, mat kurti choreografiją pradėjo dar šokdamas.
Pastatė daugiau kaip 50 originalių darbų visame pasaulyje, dirbo su Londono, Danijos,  Nyderlandų karališkaisiais baletais, „The Sadler’s Wells Royal Ballet“ir daugeliu kitų trupių.

2007 m. Anglijos nacionaliniam baletui sukurta „Sniego karalienė“ („Snow Queen“) yra itin publikos mėgstamas M. Corderio darbas. Premjerinis spektaklis buvo parodytas net 50 kartų Londono Koliziejaus teatre bei didelio turo po Angliją metu. Vėliau „Sniego karalienę“ statė Birmingamo karališkasis baletas, Liverpulio imperatoriškasis teatras, vėl atnaujino Anglijos nacionalinis baletas.

Pasak choreografo, mintį sukurti baletą Hanso Christiano Anderseno pasakos motyvais jis brandino ilgai. „Žavėjo baletui labai tinkama istorija, kurioje yra visas spektras nuo seno žmoniją dominančių filosofinių klausimų, atsakymų, Šiaurės Europos šalims gerai suvokiama tamsioji žiemos pusė, labai stiprus meilės motyvas ir tam tikras seksualumo elementas“ (Skaidrė Baranskaja, interviu su Michaelu Corderiu, žurnalas „Bravissimo“, 2014 Nr. 2). 

Galutiniu postūmiu sukurti spektaklį tapo pažintis su Sergejaus Prokofjevo muzika baletui „Akmeninė gėlelė“, kuri nėra taip gerai visiems žinoma kaip S. Prokofjevo „Pelenė“ ar „Romeo ir Džuljeta“. Naujo baleto idėją choreografas turėjo suderinti su Sergejaus Prokofjevo fondu, iš kurio galiausiai gavo leidimą naudoti kompozitoriaus muziką. „Sniego karalienėje“ skamba ne tik ryškiausi „Akmeninės gėlelės“, bet ir S. Prokofjevo Penktosios simfonijos, operų „Karas ir taika“ bei „Sužadėtuvės vienuolyne“ fragmentai. Nuoseklią baleto muzikos partitūrą parengė jaunas britų kompozitorius Julianas Philipsas. M. Corderis: „Didžiuojuosi šia nauja partitūra, ji skamba taip, tarsi S. Prokofjevas būtų pats ją parašęs mano baletui „Sniego karalienė“.“

Spektaklio scenografijos ir kostiumų dailininkas Markas Bailey, šviesų dailininkas Paulas Pyantas, vaizdo projekcijas vilnietiškam pastatymui kuria Imantas Boiko. Dirigentas Alvydas Šulčys. Keletoje sudėčių šoka visa baleto trupė, solistai – Anastasija Čumakova, Greta Gylytė, Rūta Juodzevičiūtė, Olga Konošenko (Sniego karalienė), Stanislavas Semianiura, Genadijus Žukovskis, Andrius Žužžalkinas (Kajus), Grytė Dirmaitė, Kristina Gudžiūnaitė, Julija Turkina (Gerda) ir kiti.

2014 05 07

Naujienlaiškio prenumerata

Loading