LIETUVOS BALETUI 100
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
Anatolijaus Šenderovo baletas „Dezdemona“ sukurtas pagal Williamo Shakespeare’o tragediją „Otelas“, kurioje kertasi dviejų itin skirtingų veikėjų – Otelo ir Jago psichologiniai pasauliai. Maurų kariuomenės vadas Otelas buvo Venecijos armijos generolu ginant Kiprą nuo Osmanų invazijos. Jis vedė Dezdemoną, daug jaunesnę už save Venecijos merginą. Sužadėtuvės įvyko prieš jos tėvo norą. Otelo armijos vėliavnešys Jagas, vedamas keršto troškimo, piktybiškai kursto vado pavydą, esą Dezdemona jam neištikima su Otelo draugu Kasijumi. Pavydo įaudrinta Otelo vaizduotė nutapo žmonos neištikimybės paveikslą. Mauras, apimtas aklo įsiūčio, nužudo vienintelę jam brangią moterį. Dėl savo amžinai aktualių aistros ir pavydo temų Shakespeare’o tragedija tebėra aktuali ir šiandien, sulaukia daugybės skirtingų interpretacijų dramos scenose. Tuo tarpu choreografijos priemonėmis ši tema skleidėsi gerokai rečiau. Šiame kontekste ryškus yra choreografės Anželikos Cholinos žvilgsnis į „Otelo“ tragediją. Girdėsime kitokią muzikinės partitūros versiją, pagal choreografės libretą glaudžiau susietą su Shakespeare’o tragedijos fabula. A. Cholinos spektaklyje nedidelės Kauno muzikinio teatro baleto trupės artistai šoks po kelis vaidmenis, taip kurdami ne tik masiškumo efektą, bet ir įprasmindami personažų virsmo stebuklą teatre. Balete „Dezdemona“ daugiau gilinamasi į veikėjų jausmus ir emocijas, muzika ir choreografija siejamos labai glaudžiai. „Dezdemonos“ muzikinėje partitūroje yra labai ryški mušamųjų grupė, reikalaujanti ypatingo susitelkimo subtiliausiems niuansams išgauti. Tad spektaklyje gyvai groja ir žymus džiazo perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.
„Ar įmanomi tikri jausmai, aistros – visa, kas gražiausia gyvenime – be moters?“, – prieš daugiau nei dvi dešimtis metų retoriškai klausė kompozitorius Anatolijus Šenderovas, kurdamas muzikinę partitūrą šiai istorijai:
„Mano baleto muziką įkvėpė Shakespear‘o dramos aistros, nepaprasta meilė, pasiaukojimas, kita vertus – negebėjimas pasitikėti didžiosiomis žmogiškomis vertybėmis ir nepateisinamas savo ambicijų sureikšminimas. Tokiais atvejais visada atsiranda koks Jagas...Kurdamas muziką baletui, visada laikausi nuomonės, kad baletas yra ne veiksmas, o įspūdis, sukeltas veiksmo. Tai viską pasako. Mano baleto muzikoje yra meilė, aistra, pavydas, klasta... O į klausimą, kiek joje Shakespeare’o, atsako „Dezdemonos“ statytojai – choreografas, scenografas, kostiumų dailininkas. Shakespeare’o tragedijos aistros yra aktualios ir šiandien – meilės troškimas, ir baisus pavydas, ir siaubinga niekšybė. Tema, regis, aktuali visais laikais“.
