Kiekvienas save gerbiantis operos teatras, kaip žinia, privalo turėti Operos fantomą. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras šiuo požiūriu – ne išimtis. „Kultūros nakties 2018“ ekskursijų metu su LNOBT Fantomu galėsite susipažinti asmeniškai.
Šis Fantomas, kaip paaiškėjo paskelbus „Kultūros nakties 2018“ renginių programą, turi aibes FB draugų ir sekėjų, nes į dvi Fantomo vedamas naktines ekskursijas vietų kaipmat nebeliko. Apsukriausi drąsuoliai vėlyvą penktadienio vakarą, kai Fantomas atgyja aktyviam gyvenimui, kartu su juo aplankys slapčiausias teatro vaiduoklių buveines ir galbūt patys jose sugebės įžiūrėti neapibrėžtos substancijos energetines formas. O jei ir nepavyktų – išgirs liudytojų parodymais ir teatro darbuotojų apklausų duomenimis grįstus pasakojimus apie įspūdingiausius vaiduoklių benefisus.
Baroko muzikos gerbėjai nuo 22.30 val. galės drąsiai lankytis LNOBT garaže, kur jiems rengiamas koncertas „Baroko garažas“. Šiame koncerte garantuotai vaidensis mecosopranas Nora Petročenko ir kontratenoras Algirdas Bagdonavičius, taip pat klavesinu apsiginklavusi teatro akompaniatorė Olga Taškinaitė ir styginių kvartetas „Archi Quartett“: smuikininkės Vitalija Makrickienė ir Ginta Kriščiūnaitė, altininkas Mantas Makrickas ir violončelininkas Mykolas Rutkauskas.
Pritemus ant baltojo LNOBT fasado (Vilniaus gatvės pusėje) prasidės kitokių vaiduoklių šokiai: čia bus demonstruojami jau neberodomų spektaklių įrašai. 22.15 val. teatro primabalerina Olga Konošenko trumpai pristatys choreografo Egidijaus Domeikos statytą Eduardo Balsio baletą „Eglė žalčių karalienė“. 1996 m. LTV įrašytame teatro spektaklyje pagrindinius vaidmenis atliko tuometiniai primarijai Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė ir Mindaugas Baužys.
15 minučių po vidurnakčio operos solistas Vytautas Juozapaitis prisimins Broniaus Kutavičiaus operos „Lokys“ inscenizavimo aplinkybes. 2000 m. įrašytame spektaklyje dabartinis Seimo narys atliko pagrindinį – grafo Šemetos vaidmenį. V. Juozapaičio scenos partneriais „Lokyje“ buvo Irena Zelenkauskaitė ir Vladimiras Prudnikovas. Operos libretas sukurtas garsios Prospero Mérimée novelės motyvais. XIX a. prancūzų rašytojas kūrinio veiksmą nukėlė į Žemaitiją, kuri jam atrodė atokus, nepažįstamas ir civilizacijos beveik nepaliestas Europos užkampis.
