Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) ruošiasi gegužės 21–23 dienomis vyksiančiai baleto „Pakita“ premjerai. Naujasis pastatymas atspindi LNOBT siekį puoselėti klasikinio baleto tradiciją ir dirbti su tarptautiniais kūrėjais.
Spektaklis kuriamas bendradarbiaujant su tarptautine kūrybine komanda, kuriai vadovauja choreografas, buvęs Vienos valstybinio baleto ir „La Scala“ baleto vadovas Manuel Legris. Kartu su juo dirba dramaturgas Jean-François Vazelle ir scenografas bei kostiumų dailininkas Jean-Marc Puissant. Tokie pastatymai stiprina LNOBT poziciją Europos baleto kontekste.
LNOBT repertuaras formuojamas nuosekliai – teatras daug dėmesio skiria trupės augimui ir aiškiai meninei krypčiai. Pasak LNOBT baleto meno vadovės Jurgitos Droninos, europinis lygmuo nėra vien garsios pavardės afišose.
„Siekiame gebėti vienodai įtikinamai atlikti klasikinį paveldą ir šiandienos kūrybą, turėti aiškų meninį stuburą ir aukščiausius kokybės kriterijus. LNOBT kaip nacionalinė institucija turi nešti kultūrinę atsakomybę ir kurti naują kokybės etapą ateinantiems dešimtmečiams“, – sako J. Dronina.
Dirbdamas su LNOBT trupe „Pakita“ pastatyme, Manuel Legris pabrėžia šokėjų pasirengimą sudėtingam klasikiniam repertuarui:
„Kiekvienas šokėjas turi savitą asmenybę ir individualias stiprybes. Vis dėlto neabejoju – LNOBT trupė turi visas reikalingas savybes, kad galėtų pristatyti ambicingą programą.“
Pasak choreografo, šiandien Europos baleto scena grindžiama profesiniu dialogu ir atvirumu:
„Skirtumai kyla iš kultūrinių tradicijų ir skirtingų mokyklų, tačiau šiandien šokėjai visur yra atviri ir pasirengę imtis naujų baletų, naujų kūrinių, ieškoti ir kurti kartu su choreografais.“
Šis atvirumas atsispindi ir LNOBT repertuare, kuriame klasikiniai baletai derinami su šiuolaikiniais kūriniais. Pasak J. Droninos, repertuaras teatre svarbus ne tik kaip spektaklių programa, bet ir kaip priemonė nuosekliai auginti trupę.
„Klasikiniai baletai ugdo discipliną, stiliaus švarą ir akademinį stuburą, o šiuolaikiniai darbai tampa laboratorija, kurioje artistai plečia savo fizines ir kūrybines ribas. Man svarbu ne tik repertuaro sąrašas, bet ir jo dramaturgija – kaip vienas kūrinys augina kitą ir kaip nuosekliai kyla visos trupės lygis“, – teigia J. Dronina.
„Pakita“ tampa vienu ryškiausių LNOBT dėmesio klasikiniam baletui pavyzdžių, tačiau greta tokių kūrinių teatre svarbi vieta tenka ir šiuolaikinei choreografijai. Teatro siekis – auginti universalią trupę, atvirą skirtingoms meninėms kryptims.
