Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras tradiciškai pakvies į sakralinės muzikos koncertą. Šįmet girdėsime Johannesą Brahmsą išgarsinusį „Vokiškąjį requiem“, bylojantį apie šviesą ir vidinę ramybę.
„Šis kūrinys užima ypatingą vietą J. Brahmso kūryboje, nes tik po jo kompozitorių imta vadinti didžiuoju. Dar tais pačiais 1868 m., kai „Vokiškasis requiem“ buvo parašytas, jis susilaukė net dvylikos atlikimų. Tai romantinis septynių dalių kūrinys, kalbantis apie tikėjimą, šviesą, susitaikymą ir vidinę ramybę. Jame skamba ir monumentalūs, ir subtilūs chorai, ir trys sudėtingiausios fugos. Pagrindinis krūvis šiame kūrinyje tenka chorui – solistams skirti tik epizodai atskirose dalyse.
LNOBT choras kiekvienais metais Sausio 13-ajai paruošia po didingą gedulingo pobūdžio sakralinį kūrinį. Kartais scenoje pasirodome vieni, bet turime ir bendro giedojimo su Kauno valstybiniu choru tradiciją, kurią stengiamės palaikyti. Šįkart irgi giedos du chorai, bet garso tikrai nebus per daug, nes orkestro sudėtis taipogi galinga, tad proporcija tarp vokalo ir orkestro bus išlaikyta“, – žada LNOBT choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas.
J. Brahmso „Vokiškąjį requiem“ LNOBT choras pirmą kartą atliko 2015 m. sausio 13-ąją. Tuomet šį kūrinį dirigavo svečias iš Vokietijos Rolfas Beckas, o solistų partijas atliko Asta Krikščiūnaitė ir Laimonas Pautienius. Šįkart scenoje matysime LNOBT vyriausiąjį dirigentą Ričardą Šumilą, solistų partijas atliks Viktorija Miškūnaitė ir Steponas Zonys.
V. Miškūnaitė jaučia atsakomybę perimdama garbingą estafetę iš savo dėstytojos A. Krikščiūnaitės. „Penktoji „Vokiškojo requiem“ dalis, kurioje gieda sopranas, buvo parašyta pati paskutinė. Tikriausiai kompozitoriui kūrinyje galiausiai pritrūko moteriškos šilumos ir moteriško balso, – svarsto solistė. – Iš teksto galima suprasti, kad tai – dangiškasis Dievo Motinos balsas, trokštantis suteikti paguodos gedintiems žmonėms. Palaiminti tie, kurie gedi, ir palaiminti tie, kurių gedime. Nes tie, kurių gedime, pasiaukojo, kad mes, likę gyvi, galėtume džiaugtis jų iškovota laisve“.
„Manoma, kad šį savo kūrinį J. Brahmsas mintyse dedikavo savo mirusiai motinai ir anksti iš gyvenimo pasitraukusiam kolegai – žymiam vokiečių kompozitoriui Robertui Schumannui. Tai tarsi pagarbos duoklė išėjusiems, susikaupimo meditacija, bylojanti apie gedulą, tačiau galiausiai viskas išsiriša į pakylėjimą, į mažorines intonacijas“, – pabrėžia baritonas S. Zonys.
„Didžiausias iššūkis čia tenka chorams, nes „Vokiškasis requiem“ yra monumentalus kūrinys su kartais nepatogiomis tesitūromis ir polifonijos gausa. Jam atlikti reikia gero susiklausymo ir pagaliau ištvermės, nes mišios skamba ilgiau kaip valandą. „Vokiškasis requiem“ orientuotas į vidinius išgyvenimus, temų grožį ir frazės jautrumą. Šiuo metu, netoliese vykstančio karo akivaizdoje, kur žmonės žūsta kiekvieną dieną, tai tampa gera proga apmąstyti laisvės kainą ir suvokti, kad kovų už ją istorija tebesitęsia“, – akcentuoja dirigentas R. Šumila.
Koncerto LNOBT Didžiojoje salėje pradžia – 18.30 val.
