Martynas Stakionis
Dirigentas
JULIUS GENIUŠAS
Dirigentas
Vaidas Bartušas
Oberonas, fėjų ir elfų karalius
Lawrence Zazzo
Oberonas, fėjų ir elfų karalius
LINA DAMBRAUSKAITĖ
Titanija, fėjų ir elfų karalienė
GUNTA GELGOTĖ
Titanija, fėjų ir elfų karalienė
Robertas Petraitis
Pakas
Nojus Žalys
Pakas
Laurynas Aksamitas
Pakas
Emilis Grižas
Voratinklėlis
Vincentas Spruogis
Voratinklėlis; Garstytukas
Jurgis Digimas
Garstytukas
Jokūbas Ardišauskas
Plaštakė
Vytis Litvinas
Plaštakė
Gabrielė Šimkutė
Pelėžirnis
Faustina Perrin
Pelėžirnis
Michael Gibson
Lisandras, įsimylėjęs Hermiją
Karolis Kašiuba
Lisandras, įsimylėjęs Hermiją
ARMINAS SKIRVAINIS
Demetras, įsimylėjęs Hermiją
Steponas Zonys
Demetras, įsimylėjęs Hermiją
Jelena Kordić
Hermija, įsimylėjusi Lisandrą
Evelina Volodkovič
Hermija, įsimylėjusi Lisandrą
Ona Kolobovaitė
Elena, įsimylėjusi Demetrą
Austėja Zinkevičiūtė
Elena, įsimylėjusi Demetrą
Alfredas Miniotas
Tesėjas, Atėnų kunigaikštis
Konstantin Toman
Tesėjas, Atėnų kunigaikštis
Jovita Vaškevičiūtė
Ipolita, amazonių karalienė
Wiktoria Wizner
Ipolita, amazonių karalienė
TADAS GIRININKAS
Špūlė, audėjas (Piramas)
Conall O'Neill
Špūlė, audėjas (Piramas)
Raimundas Juzuitis
Pleištas, dailidė (Režisierius)
LIUDAS MIKALAUSKAS
Pleištas, dailidė (Režisierius)
Nojus Vytis Gutauskas
Dumplius, dumplių lopikas (Tisbė)
Rafailas Karpis
Dumplius, dumplių lopikas (Tisbė)
POVILAS BUTKUS
Glaudžius, stalius (Liūtas)
Paulius Prasauskas
Glaudžius, stalius (Liūtas)
Mindaugas Jankauskas
Snapas, skardininkas (Siena)
Edmundas Seilius
Snapas, skardininkas (Siena)
Mindaugas Tomas Miškinis
Skiedra, siūvėjas (Mėnesiena)
ROKAS ŠVEISTERIS
Skiedra, siūvėjas (Mėnesiena)
B. Britteno Vasarvidžio nakties sapnas – viena labiausiai pavykusių operinių W. Shakespeare’o pjesės adaptacijų. Opera ištikima originalui – joje skamba daug paties W. Shakespeare’o teksto. Tai užburiančios dvasios, kuri plevena unikaliame vasarvidžio nakties sapnų pasaulyje, kūrinys. Jo premjera įvyko 1960 m. Olboro festivalyje, dirigavo pats kompozitorius, režisavo choreografas Johnas Cranko. Komiška, poetiška, romantiška istorija patraukli savo daugiasluoksniškumu. Vieni joje matys tradicinę pasaką su daugybe juokingų situacijų, kiti atras ištisą psichologijos lobyną. Muzikos mėgėjai operoje girdės įvairiais klasikos kūriniais paremtų muzikinės pagarbos gestų ir satyros – nuo baroko iki A. Schoenbergo. Galiausiai tai – magiškas ir nepaprastai romantiškas vakaras.
✓ Surtitrai lietuvių ir anglų k.
Premjera 2026 m. kovo 20 d.
