DĖMESIO! Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, laikydamasis Kultūros ministerijos rekomendacijų, keičia savo repertuarą, atsisakydamas rusų kompozitorių kūrinių. Vasario 23, 24 ir 25 dienomis vietoj vienaveiksmių baletų diptiko, kuriame turėjo skambėti Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“, bus rodomas baletas „Procesas“. Skaitykite daugiau: https://opera.lt/naujienos/lnobt-iseme-is-sezono-repertuaro-rusu-kompozitoriu-kurinius/1410
Kurdami šių vienaveiksmių šokio spektaklių diptiką, simboliškai susitinka kadenciją baigęs LNOBT baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras (g. 1956) su choreografu Martynu Rimeikiu (g. 1980), kuriam buvo patikėta perimti šias svarbias pareigas ir toliau rūpintis Lietuvos baleto ateitimi. Tam tikra prasme tai mokytojo ir mokinio susitikimas.
K. Pastoras pasirinko Arnoldo Schönbergo (1874–1951) Pragiedrėjusią naktį (Verklärte Nacht). Spektaklio dramaturgiją, kaip ir muziką, lemia Richardo Dehmelio (1863–1920) eilėraštis. Jame pasakojama apie mėnesienoje vaikštinėjančius vyrą ir moterį, kuri atskleidžia mylimajam paslaptį: ji laukiasi kito vyro kūdikio... A. Schönbergo Pragiedrėjusi naktis buvo parašyta vos per tris 1899 m. savaites. Kūrinys įamžino kompozitoriaus jausmus sutikus savo mokytojo Alexandro Zemlinskio seserį Matildą – būsimą A. Schönbergo žmoną. Choreografas K. Pastoras sako: „Kurdamas veiksmą scenoje nesiekiu iliustruoti teksto. Vadovaujuosi neoklasikiniu požiūriu į choreografiją, ir labai norėčiau, kad žiūrovai susikurtų savąją istorijos versiją – tai nėra pasakojimas, kurį kiekvienas iš mūsų supras vienodai.“
Igorio Stravinskio (1882–1971) Šventasis pavasaris jau buvo statytas mūsų teatre. Šį kartą jo ėmėsi choreografas Martynas Rimeikis, jau seniai norėjęs prisiliesti prie šio kūrinio. I. Stravinskis apie savo kūrinį yra rašęs, kad vaizduotėje išvydo pagoniško ritualo reginį: ratu susėdę senoliai stebi iki mirties šokančią merginą, taip pasiaukojančią Pavasario dievui. I. Stravinskis pasitarė su senosios Rusios kultūra ir mistika besidominčiu Nikolajumi Rerichu (1874–1947), ir jiedviem kilo mintis sukurti spektaklį. Pasak choreografo M. Rimeikio, „šiuolaikiniam žmogui aukojimo tema nėra tokia tolima, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Vidinės kovõs ir aukojimosi procesų pilnas ir šių dienų žmogaus pasaulis.“ Pirmą kartą mūsų teatre I. Stravinskio partitūra skambės savo originalia versija, sukurta didžiuliam orkestrui, kuriame vien pučiamųjų skamba per 40. Lietuviams šis kūrinys itin artimas – nustatyta, kad tarp kompozitoriaus įkvėpimo šaltinių buvo ir Krokuvoje 1900 m. išleistas tautosakininko Antano Juškos (1819–1880) surinktų lietuvių liaudies dainų melodijų rinkinys: Šventojo pavasario partitūroje aptinkamos šešios melodijos iš šio rinkinio.
