Sausį LNOBT įvyko labai svarbus konkursas į teatro orkestro koncertmeisterio vietą. Jo finalas sausio 10 d. teatro Facebook paskyroje buvo transliuojamas tiesiogiai. Pasak kai kurių autoritetų, tokia perklausa buvo surengta pirmą kartą, kokybės ir profesionalumo jai galėtų pavydėti garsiausi pasaulio teatrai. Po šio konkurso ir atestacijos nuo vasario 1 d. LNOBT orkestro koncertmeisteriu paskirtas Dainius Peseckas, pirmųjų smuikų grupės koncertmeisteriu – Bernardas Petrauskas, jo pavaduotoju – Algirdas Šochas, antrųjų smuikų grupės koncertmeisteriu – Linas Valickas, jo pavaduotoju – Dainius Puodžiukas.
Muzikantams gal pasirodys keista rašyti apie tai, kas yra koncertmeisteris, bet teatre dirba ne vien muzikantai, daugeliui tai lyg visai nežinoma žemė. Tad kas gi yra tas koncertmeisteris, ką jis veikia ir kodėl toks svarbus? „Muzikos enciklopedijoje“ rašoma, kad tai „orkestro vienarūšių styginių instrumentų grupės vadovas. Atlieka solo partijas, rūpinasi savo grupės instrumentų derinimo ir grojimo tikslumu, kai kada pavaduoja dirigentą.“ Papildyčiau, kad ne vien styginių grupės turi savus koncertmeisterius, bet ir kitos – pučiamųjų, mušamųjų. Pirmųjų smuikų koncertmeisteris kartais yra ir viso orkestro koncertmeisteris, kartais tai atskira pareigybė prie pirmojo smuikų pulto, jo rūpestis – viso orkestro darna. Orkestro koncertmeisteris – svarbiausias dirigento pagalbininkas, ne veltui dažnai po pasirodymo dirigentas ar solistas būtent jam spaudžia ranką dėkodami už puikų orkestro skambesį.
Lietuvos operos orkestras, kaip ir bet kuris kitas simfoninis orkestras, visada turėjo savo koncertmeisterį, kiekviena jo grupė – taip pat. Kai 1920 m. rudenį ką tik susibūrusi operos trupė rengė savo pirmąją premjerą, Giuseppe’s Verdi Traviatą, orkestrą sudarė 23 žmonės. Bet ir tada istorija mums primena Mykolą Leškevičių, įrašytą kaip smuikininką solistą, t. y. orkestro koncertmeisterį. Tiesa, tuo metu jis dirbo notaru, bet nuoširdžiai rūpinosi ir operos orkestro reikalais, jo skambesiu. Norisi prisiminti ir mūsų orkestro legendą Aleksandrą Batovą, smuikininką, orkestro koncertmeisterį. Orkestro pirmuoju smuiku šis vienas talentingiausių atlikėjų buvo 1974–1989 m. Spektakliuose Gulbių ežeras, Miegančioji gražuolė, Silfidė, Kopelija jo smuiko solo garsas išsiskirdavo itin raiškiu tonu, paveikia energija. Žavėjo ir jo charizmatiška asmenybė, didžiulis meninis polėkis. A. Batovas buvo autoritetas visam orkestrui, reiklus mokytojas jaunimui, savo pavyzdžiu skatinęs pasitempti ir visą kolektyvą. Deja, likimas jam pagailėjo laiko kūrybai ir gyvenimui. Artistas išėjo vos 45-erių, palikdamas orkestre savotišką savo legendą.
1989–2021 m. LNOBT orkestro koncertmeistere buvo smuikininkė Angelė Litvaitytė, A. Batovo mokinė. Tai asmenybė, gebėjusi vienyti ir telkti mūsų orkestrą itin sunkiu laiku. Permainos, pokyčiai, Nepriklausomybės metų virsmas neaplenkė ir orkestro. Per tuos trisdešimt dvejus metus ne visada buvo lengva ir paprasta, daug kas buvo nauja, daug kas patiko ne visiems, daug ką reikėjo kurti iš naujo ar rasti kitur ir pritaikyti sau. Per tuos metus kito ir gražėjo orkestro skambesys, atsirado naujų galimybių kolektyvui dirbti ne tik su savais, bet ir su garsiais pasaulio dirigentais. Iš jų mūsų orkestras visada sulaukdavo pagyrų.
Angelė Litvaitytė:
„LNOBT orkestro koncertmeistere dirbau faktiškai nuo 1988 m., kai ankstesnysis koncertmeisteris, mano mokytojas Aleksandras Batovas, perėjo į Jaunimo simfoninį orkestrą. O prieš tai buvau koncertmeisterio pavaduotoja – šis postas man atiteko po to, kai iš jo groti į LNSO išėjo Dainiaus Pesecko tėtis Algimantas Peseckas. Tad viskas gyvenime sukasi ratu... Naujajam orkestro koncertmeisteriui Dainiui norėčiau palinkėti mylėti operą ir baletą, mylėti teatrą ir be galo domėtis savo darbu, sirgti ta gerąja teatro bacila.
Prisimenu ir būsimąjį pirmųjų smuikų koncertmeisterio pavaduotoją Algirdą Šochą, kuris vos šešerių metukų su smuikininkų ansambliu jau griežė koncerte prie geležinės uždangos. Dabar jis pas mus sugrįžta... Neįtikėtina, ar ne?“
Pasikeitė ir antrųjų smuikų koncertmeisterė. Iki šiol ilgą laiką šį didžiulį ir atsakingą darbą dirbo Donata Dunovska:
„Antrųjų smuikų grupės koncertmeistere dirbau lygiai trisdešimt metų – nuo 1991 m. sausio 1 d. Ja buvau paskirta po vidinio konkurso teatro orkestre, kuriame grojau nuo 1982-ųjų. Į šias pareigas anaiptol nesiveržiau, nes supratau, kiek daug prisidės atsakomybės.
Liną Valicką, naująjį grupės koncertmeisterį, pažįstu kaip puikų pirmųjų smuikų grupės muzikantą. Dabar jam teks „persikvalifikuoti“, nes antrųjų smuikų funkcija orkestre kitokia: mes nevedame melodijos, mes akompanuojame. O tam reikia girdėti ir altus, ir violončeles, ir visus pučiamuosius, reikia tikslaus tempo. Tai nelengva, nors kitiems kartais atrodo, kad „ten nėra ko groti“. Linkiu Linui gerai sutarti su mūsų grupe ir meilės teatrui, be kurios nuolatinis darbas vakarais ir savaitgaliais sunkiai įmanomas.“
Vyr. dirigentas Ričardas Šumila:
„Orkestro koncertmeisterio pareigos reikalauja daug atsakomybės, meistriškumo, žmogiškų savybių: lyderystės, empatijos, prigimtinių vadovo bruožų. Angelė buvo puiki koncertmeisterė, turinti visas šias savybes ir dar daugiau. Pagalvojus apie koncertmeisterę Angelę Litvaitytę, pirmiausia kyla dėkingumo ir pagarbos jausmas už visus tuos šiam darbui atiduotus, sakyčiau, labai nelengvus metus. Juk per šį laikotarpį įvyko daug pokyčių, buvo daug nežinomybės, pirmieji nepriklausomos Lietuvos metai, kai reikėjo iš naujo kurti ir išlaikyti, kas orkestre geriausia, reikėjo vienyti ir burti, telkti ir vesti visus, atstovauti orkestrui. Angelė puikiai ir užtikrintai tai darė! Kai šnekam apie žmones teatre, dažnai sakom – teatro žmogus. Taip vadiname tokį, kuris negali be teatro, kuris negaili nei laiko, nei energijos, tiesiog dirba dėl rezultato, dėl to stebuklo, kuris įvyksta spektaklyje. Angelė – tikras teatro žmogus, ji visada atsidavusi teatrui ir muzikai, mylinti Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą kaip savo antruosius namus, o gal ir labiau.
Tad galiausiai norisi ją tiesiog labai stipriai apkabinti ir tarti: „Miela Angele, ačiū už viską, ką davėte teatrui ir orkestrui ir ką dar duosite, ačiū už jūsų atsidavimą ir supratimą. Jūs visada būsite mūsų visų koncertmeisterė.“
Taip pat didžiulę padėką ir pagarbą reiškiu ilgametei antrųjų smuikų koncertmeisterei Donatai Dunovskai. Be šių dviejų koncertmeisterių mūsų orkestras nebūtų pasiekęs to skambesio ir profesionalumo, kuriais dabar didžiuojamės.“
Orkestro direktorius Domas Memėnas:
„Per kelerius pastaruosius metus LNOBT orkestre pavyko sutelkti vienus geriausių Lietuvos muzikantų. Dauguma jų baigę studijas užsienyje, turi daug grojimo įvairiuose Lietuvos ir užsienio orkestruose patirties. Šių metų sausį įvyko orkestro koncertmeisterio ir antrųjų smuikų grupės koncertmeisterio konkursas. Stipriausi šio konkurso dalyviai dirba LNOBT orkestre ir yra pirmųjų bei antrųjų smuikų grupių lyderiai.
Be individualaus meistriškumo, koncertmeisteriui, kaip grupės lyderiui, ne mažiau svarbios ir asmeninės, organizacinės savybės, bendravimo įgūdžiai, pedagoginis talentas. Kiekvieno koncertmeisterio pareiga – ne tik nepriekaištingai atlikti savo instrumento pirmąsias ar solo partijas, bet ir užtikrinti grupės meninį lygį, kad ji būtų pasirengusi bendroms repeticijoms ar spektakliams. Koncertmeisteris organizuoja grupės darbą, grupės nariams perduoda dirigento pageidavimus ar pastabas dėl kūrinio atlikimo tvarkos, kartu su orkestro vadovybe sprendžia kilusias problemas, rūpinasi gera grupės atmosfera. Orkestras – didelis kolektyvas, tad koncertmeisteriai labai svarbūs tiek meninės kokybės, tiek darbo organizavimo prasme.
Orkestro koncertmeisterio vaidmuo ypatingas, jo atsakomybė apima daug įvairių meninių ir organizacinių užduočių. Ištobulinta grojimo technika, profesinė patirtis, lyderystė, pagarba kolegoms, dirigentams ir, aišku, žiūrovams – tai savybės, būtinos orkestro koncertmeisteriui. Jo užduotis – būti tarpininku tarp dirigento ir orkestro, suprasti menines dirigento idėjas, jas aiškiai ir suprantamai perteikti muzikantams. O rankos paspaudimas orkestro koncertmeisteriui – tai pasveikinimo ir padėkos visam orkestrui gestas.“
Iš visos širdies dėkojame buvusiems koncertmeisteriams, sveikiname naujuosius ir visiems nuoširdžiai linkime savo darbu tarnauti Muzikai ir Teatrui!
Eglė Ulienė
P. S. Tiesa, koncertmeisteris turi ir kitą reikšmę: „pianistas, akompanuojantis atlikėjams arba jų kolektyvams per koncertus, padedantis jiems (daugiausia vokalistams) rengti savo partijas.“ Bet apie tai – kitą kartą.
