Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras parodė 50-ąjį choreografės Anželikos Cholinos baleto „Barbora Radvilaitė“ spektaklį. Jo pamatyti atvyko svečias iš Varšuvos – Radvilų giminės atstovas kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł).
Prieš spektaklį LNOBT Raudonojoje fojė vykusiame „Pokalbyje prieš uvertiūrą“ A. Cholina prisiminė šio baleto atsiradimo teatro repertuare 2011-aisiais aplinkybes.
„Iš tiesų tai nebuvo planuota premjera. Mane pakvietė statyti baleto „Pikų dama“, o aš per tris dienas ir tris naktis pasisiūliau sugalvoti kažką kita, kas būtų skirta Lietuvai, vertinga ir ilgaamžiška. Apie Barboros Radvilaitės temą man užsiminė baletmeisteris Elegijus Bukaitis. Bet baletui svarbiausia yra muzika, kuri mane įkvepia, nuo kurios aš atsispiriu. Jei muziką pavyksta surinkti greitai – tai ženklas, kad naujas baletas tikrai atsiras. Aš surinkau ją labai greitai, sąmoningai naudodama lietuvių ir lenkų kompozitorių kūrinius. Vadinasi, „Barbora Radvilaitė“ norėjo atsirasti, ji pati čia veržėsi“, – pasakoja A. Cholina.
Istorikas prof. Albinas Kuncevičius, dalyvavęs Vilniaus arkikatedros (tuometinės Paveikslų galerijos) požemių tyrinėjimuose, prisiminė, kad archeologai nedrįso atidaryti Barboros Radvilaitės karsto, nes ši moteris ir jos meilė karaliui Žygimantui Augustui – tai XVI a. Lietuvos istorijos simbolis. Ir ne mokslinė faktologija čia svarbiausia, o išlikusi unikali legenda.
Kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł) pastebėjo, kad Lenkijoje, priešingai nei Lietuvoje, labiau yra šlovinama karalienė Bona, o ne Barbora Radvilaitė ar kunigaikščių Radvilų giminė. Tokiam Bonos įvaizdžiui kaimynų šalyje labiausiai pasitarnavo ją išaukštinę kino ir literatūros kūriniai.
„Įdomu, kad Žygimanto Augusto tėvas Žygimantas Senasis taipogi buvo įsimylėjęs vieną iš Radvilų giminės moterų – Barboros Radvilaitės tetą. Bet jis pakluso karališkojo luomo taisyklėms ir pasirinko politinę santuoką, vesdamas Boną Sforcą. Tuo tarpu jo sūnus išdrįso pasipriešinti taisyklėms ir dovanojo lietuviams nemirtingą meilės legendą, kuri prisimenama net ir prabėgus beveik pusei tūkstantmečio. Tauta, išsaugojusi savo istorinę atmintį, „pasmerkta“ išlikti“, – pabrėžė kunigaikštis.
Jo viešnagė turėjo dar vieną tikslą – Vilniuje buvo pasirašytas Susitarimas dėl Dubingių pilies atkūrimo fondo steigimo. „Atkurta Radvilų pilis Dubingiuose taptų gražiu Barboros Radvilaitės legendos ir kunigaikščių Radvilų veiklos įamžinimu“, – teigė kilmingas svečias.
50-ajame „Barboros Radvilaitės“ spektaklyje LNOBT scenoje pagrindinius vaidmenis atliko baleto solistai Rūta Lataitė (Barbora Radvilaitė), Jonas Laucius (Žygimantas Augustas), Greta Gylytė (Bona Sforca) ir Stanislavas Semianiura (Žygimantas Senasis).
„Barboros Radvilaitės“ spektakliai teatre bus rodomi ir balandžio 12 bei 13 dienomis. Šeštadienį scenoje debiutuos jau šeštoji balerina, šiame A. Cholinos balete parengusi Barboros vaidmenį – tai jaunoji Nora Straukaitė.a
