Spektakliai

Jacques Fromental Halevy

ŽYDĖ

Operos

Kaina: - Lt.

 

3 dalių opera prancūzų kalba  

Eugene Scribe libretas

Dirigentas Martynas Staškus
Režisierius ir scenografas Günter Krämer  (Vokietija)
Kostiumų dailininkė Isabel Ines Glathar (Vokietija)
Choro vadovas Česlovas Radžiūnas

Premjera 2004 m. spalio 15 d.

Spektaklio trukmė 3.30 val.

J. F. Halévy opera „Žydė“ (kartais dar vadinama „Kardinolo duktė“), išgarsinusi Halévy visoje Europoje, atnešusi kompozitoriui nemirtingumą ir šlovę, grįžo į Lietuvos operos sceną. Čia ji buvo pastatyta 1927 m. ir repertuare išsilaikė iki pat 1940 metų. Pokario metais Europoje nepelnytai primiršta, šiuo metu šalia kitų mėgstamų prancūzų operų – Ch. Gounod „Fausto“, G. Bizet „Carmen“ ir kitų, - daugelyje teatrų grįžta į sceną, žavėdama stulbinančiai nuostabia, melodinga muzika, puikiais pastatymais, amžinai aktualia meilės ir neapykantos, vilties ir praradimo tema.

Kai per pirmąjį pokalbį garsiausias to meto libretistas A. E. Scribe’as pristatė J. F. Halévy operos idėją, siužetą, veikėjų charakterius, kompozitorius buvo sujaudintas iki širdies gelmių. Libretistui, žinoma, istorinės ir politinės žydų tautos peripetijos buvo tik fonas meilės dramai. Tačiau būtent tuo, svarbiausiu visiems žmonėms dalyku – meile - ši opera tapo artima bei aktuali ir žydams, ir lietuviams, ir visai žmonijai. Ir tada, kai vyksta operos veiksmas, ir tada, kai įvyko jos premjera, ir dabar. 

„Žydės“ premjera įvyko 1835 m. vasario 23 d. „Grand Opéra“ teatre Paryžiuje. J. F. Halévy vardas žaibiškai pasklido po visą muzikinę Europą. Ir nors po to J. F. Halévy parašė įspūdingą kiekį scenos veikalų (36 operas), tačiau „Žydės“ sėkmės nepakartojo nė vienas. 

Tai buvo didingiausias iš visų XIX a. prancūzų didžiosios operos žanro kūrinių: su klasikiniais baleto numeriais, dideliais chorais, įspūdinga pirmojo veiksmo procesija ir puošniomis trečiojo veiksmo puotomis, pagaliau su itin dramatiška kulminacija penktajame veiksme. Šiuo metu opera paprastai statoma sutrumpinta, ir jos didingumas pasireiškia ne trukme, bet įspūdingu pastatymu, gausiu dalyvių skaičiumi scenoje, didžiulėmis masinėmis scenomis.

Operos siužetas primena populiariųjų serialų ar laidos „Atleisk“ siužetus, kaip dažnai būna operose. Kardinolas, liepsnose praradęs savo ką tik gimusią dukrą (kuri pasirodo esanti gyva, išaugusi žydo juvelyro šeimoje), žydaitės (kuri pasirodo esanti ne žydaitė o paties kardinolo dukra) ir krikščionies (kuris pasirodo esąs ne tik krikščionis, bet ir vedęs imperatoriaus dukterį) meilė, atvedanti į pražūtį ir atimanti bet kokią viltį laimei...

Garsiajam šio pastatymo režisieriui Gunteriui Krameriui spektaklyje svarbu viskas; nei viena smulkmena, nei viena detalė nebuvo palikta savieigai. Kostiumai pasiūti prisilaikant istorinių ir etninių detalių, scenoje matysite ne vien tikras skrybėles ar skraistes, tefilinus ir menorą,  bet ir tikrą sidabrą, ir tikras aistras. 



 

 






Pasidalink:

Atgal