Spektakliai

Gaetano Donizetti

MEILĖS ELIKSYRAS

Operos

Kaina: - Lt.

2 veiksmų opera italų kalba

Muzikinis vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas
Režisierius Oskaras Koršunovas
Scenografijos ir vaizdo projekcijų dailininkas Gintaras Makarevičius
Kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė
Choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas
Choreografė Edita Stundytė

Premjera 2008 m. gruodžio 31 d.

Spektaklio trukmė 2.30 val.

Gaetano Donizetti Meilės eliksyro veiksmo vieta – Italijos kaimas, bet operos librete yra parašyta, kad veiksmas vyksta Ispanijoje, Baskų krašte. Matyt, tai buvo kokio tai konkretaus pastatymo adaptacija. Šis nesusipratimas mums pasirodė neatsitiktinis. Juk iš tikrųjų, meilė neturi geografijos. Tiesiog, ši istorija įvyksta ten, kur saulė vynuogėse sirpina vyną, o žmonėse – meilę. Kažkur ten, pietuose, kur kaimuose išlikę Romos laikų viadukai, mažyčių miestelių rotušių aikštėse stovi gražios bažnyčios ir senoviniai fontanėliai, o vynuogynuose vis dar klajoja satyrų vėlės. Ten, kur, kaip ir šioje Donizetti operoje, išmintis gimsta iš aistros.

Oskaras Koršunovas

1797m. Bergame gimęs Gaetano Donizetti buvo nepaprastai produktyvus kompozitorius, jo palikimą sudaro 611 kompozicijų, tarp kurių kamerinė ir bažnytinė muzika, vokaliniai kūriniai, 71 opera – seria ir buffa. Donizetti kūrybos stilius, jo operų psichologizmo ir dramos siekis, turėjo nemažą įtaką ateinantiems italų operų kūrėjams. Savo kūriniais Donizetti užbaigė klasikinio bravūrinio bel canto stiliaus epochą, atvėrė kelią Verdi, vėliau ir Wagnerio operoms. Jo gyvenimas, vingiavęs nuo skudurais dangstytos vaikystės iki brandžios pasaulinės šlovės, tarsi įteisino romantinės epochos dvasios skrydį. Tai buvo aukštos klasės kūrėjas, savo kūriniams suteikęs neįtikėtiną graciją, melodinę išmonę ir polėkį.

Operos Meilės eliksyras atveju, nors remiasi 18 a. opera buffa tradicijomis, Donizetti sukūrė gerokai daugiau, nei tiesiog komišką operą. Meilės eliksyro veikėjai gal ir atėję iš opera buffa pasaulio, tačiau kompozitoriaus muzika jiems suteikia žymiai daugiau spalvų. Ko gero, tai buvo pirmas atvejis, kai scenoje buvo parodytas dinamiškas viduriniosios klasės teatras, kuriame veikėjai nusimeta stereotipines, farso persunktas kaukes ir protingo kūrėjo – jautraus psichologo – dėka gerokai priartėja prie realybės, o scenoje regime kaimiška idile nuspalvintos, amžinai aktualios problemos sprendimą, netikėtai sukeliantį kur kas gilesnes mintis nei derėtų lengvai komedijai.

Tai kaip gi, vis dėlto, su tuo meilės eliksyru? Amžinu fantazijų ir geismų gėrimu? Ar operoje yra jo receptas? Taip! Ateikite ir pažiūrėkite!





Pasidalink:

Atgal