Spektakliai

Amilcare Ponchielli

LIETUVIAI

Operos

Kaina: 15 - 100 Lt.

Amilcare Ponchielli (1834–1886)
LIETUVIAI / I LITUANI

2 dalių opera lietuvių kalba
Antonio Ghislanzoni libretas
Vertė Stasys Santvaras, Dainiaus Burės redakcija

 

Premjera 2009 m. birželio 27 d. Trakų pilies kieme



Žymaus italų kompozitoriaus Amilcare’s Ponchielli opera „Lietuviai“ buvo sukurta pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“, o jos premjera 1874 m. įvyko garsiajame Milano „La Scala“ teatre. Kūrinys, pasakojantis apie lietuvių didvyriškumą karų su kryžiuočiais laikais, sulaukė nepaprasto pasisekimo ir tapo pačių italų laisvės kovų simboliu.  
Lietuvos operoje „Lietuvius“  ketinta statyti jau 1939 m. Deja, Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos tragedija sutrukdė operos premjerai. Lietuviai „Lietuvius“ pirmą kartą pastatė 1981 m. Čikagos lietuvių operoje pagal Stasio Santvaro puikiai išverstą ir redaguotą libretą,. Iš jo buvo pašalintos įvairios „istorinės“ Ghislanzoni nesąmonės, iš kurių lietuviams didžiausią nepasitenkinimą kėlė tai, kad Lietuvos istorijoje, matyt, visiškai nesigaudantys libreto autoriai A. Mickevičiaus poemoje rastu Vitoldo (Vytauto) vardu pavadino lietuvių išdaviką...
Ypatingu įvykiu šios operos pastatymas tapo Čikagoje 1991 m., kai Čikagos lietuvių opera kartu su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru pirmą kartą galėjo bendrai visam pasauliui pristatyti Lietuvos istoriją. Operą dirigavo Alvydas Vasaitis ir Vytautas Viržonis, režisierius Eligijus Domarkas, dailininkė Janina Malinauskaitė, dainavo Irena Milkevičiūtė, Virgilijus Noreika.
Įspūdingas proginis pastatymas buvo sukurtas 2009 m. Trakų pilyje, minint Lietuvos vardo 1000-metį (dirigentas R. Šervenikas, režisierius J. Jurašas, dailininkai M. Navakas ir A. Jacovskytė, šviesų dailininkas D. Malinauskas). Šią koncertinę operos premjerą, dainuojamą lietuvių kalba, teatras skiria paminėti Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai.


Operos turinys

Vieta – Lietuva (prologas), Marienburgas (pirmasis–trečiasis veiksmai).
Laikas – XIV a.

Konradas Valenrodas, lietuvis, kurio tikrasis vardas – Valteris, apsimetęs kryžiuočių riteriu, suklaidina kryžiuočius, taip leisdamas lietuviams laimėti mūšį. Jo žmona Aldona, tapusi vienuole, leidžiasi ieškoti mylimojo ir suranda Valterį tik prieš jam mirštant, kai šis nuteisiamas už išdavystę myriop.

Prologas
Nuo pilies Lietuvoje kuorų sklinda senojo dainiaus Albanio rauda apie kryžiuočių niokojamą gimtąjį kraštą. Lietuvių kunigaikštytė Aldona, nerimaudama dėl brolio Arnoldo ir vyro Valterio ateities, kviečia visus melstis. Į pilį grįžę Arnoldas ir Valteris praneša apie klastingą Vitoldo, vieno iš vadų, išdavystę, kuri lėmė lietuvių kariuomenės pralaimėjimą. Valteris atskleidžia žmonai, jog, pasinaudodamas savo vokišku išsilavinimu, ketina nugalėti kryžiuočius. Jis prisiekia Aldonai amžiną meilę ir išvyksta keršyti už tėvynainius.

Pirmasis veiksmas
Po dešimties metų Marienburgo katedros aikštėje kryžiuočiai sveikina naująjį ordino magistrą Konradą Valenrodą, kuris iš tikrųjų yra Valteris. Vitoldas įtūžęs, nes mano, kad magistru derėtų būti jam. Atvedami dešimt lietuvių belaisvių, kurie turi būti paaukoti Konrado garbei. Vienas iš jų – Arnoldas. Nelauktai Konradas juos visus išlaisvina, ir netrukus Arnoldas supranta, jog Konradas iš tiesų yra Valteris. Arnoldas netikėtai susitinka seserį Aldoną, kuri, tapusi vienuole, atvyksta į Marienburgą ieškoti Valterio. Albanis, Arnoldas ir Aldona leidžiasi į pilį pas Valterį.

Antrasis veiksmas
Puota pilies menėje. Konradas kviečia visus šokti ir dainuoti. Persirengę dainiais, Arnoldas su Aldona dainuoja apie liūdną Lietuvos likimą ir kartu pranašauja greitą jos išsivadavimą. Albanis mėgina įtikinti Konradą neišsiduoti, kas esąs. Vitoldas atpažįsta Aldoną, bet Konradas liepia atidėti bausmės Aldonai ir Arnoldui vykdymą, kad galėtų tęstis šventė.

Trečiasis veiksmas
Aldona išeina iš maldyklos netoli lietuvių ir kryžiuočių mūšio lauko. Ji nekantrauja susitikti su Valteriu, vildamasi, kad jos laukia laiminga ateitis su mylimuoju. Tačiau išaiškėja Valterio apgavystė, padėjusi lietuviams nugalėti kryžiuočius. Vėliau pilyje Albanis papasakoja Valteriui apie slaptą teismo sprendimą nuteisti jį myriop. Užuot kritęs nuo priešo rankos, Valteris nutaria nusižudyti. Jis pagarbina lietuvių pergalę ir paprašo Albanio perduoti Aldonai jo atsisveikinimą. Atskuba Aldona, ir Valteris miršta ant jos rankų. Pasirodo vaidilutės – Lietuvos dvasios. Jos garbina didžiojo karžygio sielą.






Pasidalink:

Atgal