Dovanų kuponai    Abonementai    

Spektakliai

L.van Beethoven MISSA SOLEMNIS

Kaina: 20 - 130 Lt.

LAISVĖS GYNĖJŲ DIENAI
Ludwig van Beethoven
MISSA SOLEMNIS
Solistai Joana Gedmintaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Kristian Benedikt (tenoras), Liudas Norvaišas (Bosas)
Dalyvauja LNOBT choras (meno vadovas Česlovas Radžiūnas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis), LNOBT simfoninis orkestras
Dirigentas Juozas Domarkas

L. van Beethovenas Missa solemnis D-dur kūrė 1819 –1823 m. Išorinė priežastis, paskatinusi Beethoveną kurti mišias, buvo paprasta: jo globėjas mecenatas ir mokinys erchercogas Rudolfas turėjo būti įšventintas Olomouco arkivyskupu (1820); šioms iškilmėms ir reikėjo specialaus kūrinio. Tačiau, terminui atėjus, buvo sukurtos tik dvi mišių dalys – sumanymas išsiplėtė, pareikalavo daug įtempto darbo. Erchercogui teko tenkintis J. Haydno ir J. N. Hummelio kūriniais…Beethoveno partitūra iš esmės buvo baigta tik 1822 metais, tačiau ir vėliau kompozitorius ją koregavo, taisė, papildė.
Kūrinio premjera įvyko 1824 m. balandžio 7 d. Sankt Peterburge, kunigaikščio N. Golicyno iniciatyva vokiečių operos trupės jėgomis . Po mėnesio Nepilnas Missa solemnis variantas buvo atliktas Vienoje – Kyrie, Credo ir Agnus Dei dalis dirigavo pats L. van Beethovenas. O kai iškilo natų platinimo problema, kompozitoriui prasidėjo vieni nemalonumai: rankraštinę mišių kopiją panoro įsigyti tik dešimt prenumeratorių…Pirmą kartą mišios išspausdintos Beethoveno mirties metais (1827) Maince.

Mišios D-dur – tai šedevro titulo nusipelnęs religinės išraiškos, interpretacijos ir muzikinės L. van Beethoveno inovacijos pavyzdys. Parašytos beveik tuo pat metu  kaip ir Simfonija Nr. 9, Missa solemnis yra antrosios kompozitoriaus sukurtos mišios (pirmosios – Mišios C-dur, op. 86). Beethovenas jas dedikavo erchercogui Rudolfui Austrijiečiui, ant jam įteiktos kopijos buvo užrašyti šie žodžiai: „Kas iš širdies išskriejo – į širdį tesugrįžta!”

Iškilmingas mišias sudaro penkios tradicinės dalys – Kyrie, Gloria, Credo, Sanctus ir Agnus Dei, nepakeistas ir tradicinis lotyniškas tekstas. Tačiau, perkeliant tekstą į muzikos kūrinį, lemiamą vaidmenį įgavo muzikinis tematizmas, vienų ar kitų žodžių akcentavimas. Kompozitorius tekstą interpretavo savaip, atmesdamas nusistovėjusias konvencijas ir rašydamas muziką taip, kad ji akcentuotų ir išreikštų jo paties požiūrį. Manoma, kad kanonizuotą tekstą Beethovenas vertino kaip operos libretą, seniai ketinęs sukurti naują operą, tačiau taip ir neradęs panašaus į „Fidelio“ siužeto.

Religinė Missa solemnis inspiracija iki šiol lieka aršių debatų tema. Žinoma, kad L. van Beethovenas tikėjo aukštesniąja galia, tačiau jis niekada nepriklausė jokiai religinei bendruomenei, nesilankė bažnyčioje. Nepaisant to, kompozitorius visus metus itin aktyviai studijavo bažnytinę muziką ir religines tradicijas, norėdamas užtikrinti, kad jo muzika idealiai atitiks „bažnytinio stiliaus“ skambesį, tuo pat metu palikdama vietos ryškiam ir išskirtiniam šio kūrėjo braižui. Kažkuria prasme Missa solemnis tapo L. van Bethoveno religinių įsitikinimų atvaizdu ir susitaikymu su Dievu dvasiškai sunkaus laikotarpio akivaizdoje. Kaip teigė pats kūrėjas, „ svarbiausias mano tikslas buvo pažadinti religinius jausmus ne tik kūrinio atlikėjams, bet ir visų klausytojų širdyse.“  







Pasidalink:

Atgal