Dovanų kuponai     

Repertuaras

Richard Wagner

LOHENGRINAS

Operos

Kaina: 10 - 200 Lt. (2.90 €) - (57.92 €)

3 v. opera vokiečių kalba
Muzikinis vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas
Režisierius Andrejs Žagars (Latvija)
Scenografas Reinis Suhanovs (Latvija)
Kostiumų dailininkė Kristine Pasternaka (Latvija)
Šviesų dailininkas Kevin Wyn-Jones (Didžioji Britanija)
Choreografė Elita Bukovska (Latvija)
Vaizdo projekcijų dailininkė Ineta Sipunova (Latvija)
Choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas

Bendras LNOBT ir Slovakijos nacionalinio teatro pastatymas

Premjera 2013 m. kovo 22 d.

Trukmė 4.15 val.

Wagnerio muzika nepaprastai stipri ir galinga, joje šitiek magiškos energijos! Bet jo siužetai – nepasakysiu nieko naujo – ne patys geriausi dramaturgiškai, teatriniu požiūriu. Didingi jo operų herojai sukurti iš savotiško keltų, germanų, skandinavų mitų mišinio, tačiau dažnai esama prieštaros tarp istorijos, kurią pateikia siužetas, ir istorijos, kurią pasakoja muzika. Režisieriui ši situacija visada yra kebli. Kaskart reikia rasti raktą.
Nesiekiu žiūrovų šokiruoti, kaip nors stebinti ar provokuoti.  Man svarbiausia sukurti gyvybingą gerų teatrinių standartų spektaklį.
Nevengiu perkelti veiksmo į kitą laikotarpį, nebijau keisti veiksmo vietos. Bet gerbiu autorių, kompozitorių, muziką ir kūrinio pagrindą. Nematau reikalo eiti per toli tik tam, kad sukurčiau savo egoistinę interpretaciją, neturinčią ryšio su istorija, kurią pasakoja, sakykime, Wagnerio opera.
Lohengrinui ieškojome istorijos laikotarpio, kuris būtų panašus į Wagnerio operoje vaizduojamus neramius laikus. Taip atsirado 1940-ieji, Antrojo pasaulinio karo pradžia. Tai Europos pasidalijimo išvakarės, karo metas XX amžiaus viduryje, bet konkretybių nenurodome.
Mus įkvėpė prieškario Vilniaus padėtis, kai buvęs Lenkijos miestas tampa Lietuvos sostine, kai nebeaišku, kas draugas, o kas priešas.
Pagrindinio Lohengrino įvaizdžio įkvėpimo šaltiniu tapo jūsų Katedra. Jos klasicistinis pavidalas su kolonomis primena ir savotišką vyriausybės pastatą. Vilniaus kraštovaizdyje, kuriame vyrauja barokinės bažnyčios, Katedra išsiskiria savo masyvumu. Regis, neramiais laikais ji galėjo tapti žmonėms prieglobsčiu. Juk bažnyčios ir katedros karų metu atlikdavo įvairias funkcijas: žmonės čia ateidavo sužinoti naujienų, prašyti prieglobsčio, nakvynės.
Tokios buvo mūsų inspiracijos, bet detalių konkretinti nenorėjome. Atspirties taškas buvo labai konkretus, o toliau nuėjome abstraktesniu keliu. Scenoje – XX a. vidurys, penktasis dešimtmetis. Matysite to laikotarpio kostiumus, tipiškas detales, bet viskas lyg išblukusioje kino juostoje, vyrauja labai šviesios spalvos – lyg sapne. Tokia mūsų pamatinė koncepcija.
Ir, žinoma, reikėjo ieškoti sprendimų situacijoms, kur siužeto tekstas labai poetiškas, kitąkart naivus, net absurdiškas, bet jo pokyčiai, kartais visiškai nenuspėjami, nesutampa su muzikos plėtojama gaida. O Wagnerio muzika tokia galinga!
Nenorėjau pasakoti apie didingas dievybes ar antžmogius. Mano tikslas – papasakoti žmonėms gyvą, žmogišką istoriją.
Lohengrinas – tai istorija apie meilę ir neapykantą, apie nuožmų valdžios troškimą, kai dėl jos kovojant prarandamas žmogiškumas. Tai istorija apie meilės misiją ir valdžios geismą.
Norime pateikti savotišką šios istorijos vertimą mūsų dienų žmonėms, kad jie galėtų netrukdomai mėgautis muzikos magija. Mėginame istoriją sukonkretinti ir paversti tikėtina. Ne byloti neįtikėtiną senovės sakmę su misticizmo elementais, bet papasakoti žmogišką istoriją.
Operoje gali būti labai gražu, bet nuobodu. Mano tikslas – priversti žiūrovus įsigyventi į tai, kas vyksta scenoje, suteikti katarsį – kad jie patikėtų. Juk ko gi mes einame į teatrą, į operą? Patirti katarsio. Spektaklis turi būti gero skonio, stilistiškai tikslus, švarus, interpretacija, koncepcija turi susilieti, sutapti su muzika ir istorija. Argi ne taip?
Andrejs Žagars




2015-03-19 18:00  Atlikėjai
   
2015-04-24 18:00  Atlikėjai
   

Pasidalink:

Atgal