Dovanų kuponai      

Repertuaras

Aleksandras Borodinas

KUNIGAIKŠTIS IGORIS

Kaina: 6 - 38 €. (20.72 Lt) - (131.21 Lt)

Sachos (Jakutija) Respublikos valstybinis Dmitrijaus Sivcevo - Suoruno Omolloono vardo operos ir baleto teatras

2 veiksmų istorinė - epinė opera su prologu ir epilogu rusų kalba
Muzikos vadovas ir dirigentas Pavel Smelkov 
Dirigentė Alevtina Joffe
Meno vadovas ir režisierius Andrej Borisov
Scenografas Michail Jegorov
Kostiumų dailininkė Sardaana Fedotova
Poloviečių šokių choreografas Regis Obadia (Prancūzija)
Šviesų dailininkas Sergej Ševčenko
Vaizdo instaliacijų dailininkai Viačeslav Jefimov, Nikolaj Jefremov
Choro vadovė Oktiabrina Pticina 

Toks garsios A. Borodino operos „Kunigaikštis Igoris“ pastatymas galėjo atsirasti tik Oloncho Žemėje. Spektaklio atsiradimo iniciatorius buvo režisierius Andrejus Borisovas. Sužavėtas Eurazijos idėja, jis jau seniai galvojo apie Rytų – Vakarų sąveikos problemas, rusų dvasinę kultūrą ir Rusijos fenomeną pasaulio visuomeninėje sąmonėje. Postmodernizmo epochoje operos teatras tampa rimtu mūsų būties apmąstymų centru. Tačiau Andrejus Borisovas nepasirinko klasikinės operos modernizavimo kelio, keičiant veiksmo laiką ir vietą. Jis pasiūlė savą medžiagos suvokimą, „perleisdamas“ jį per jakutų epo prizmę, skverbiantis į istorinę, etninę, filosofinę plotmę. Jis domisi ne tik asmenybės, bet ir visos visuomenės sąmonės lūžio momentu. Ir puikus rusų literatūros paminklas „Sakmė apie Igorio pulką", ir jo pagrindu sukurta opera „Kunigaikštis Igoris“ suteikia daug progų tokiems svarstymams.
Žymaus rusų operos tyrinėtojo Eugenijaus Levašovo moksliniai ieškojimai tapo muzikinės – dramaturginės spektaklio medžiagos pagrindu. Surinkti į vieną visumą jie sukuria naują, iki skylių nugrotos partutūros suvokimą.
Andrejaus Borisovo ir Eugenijaus Levašo patirtį ir meistriškumą papildė jauna, nevaldoma dirigentės Alevtinos Joffe energija ir Poloviečių šokių choreografo Regis Obadia beribė vaizduotė, vietomis prieštaraujant ankstesnių interpretacijų tradicijoms, vietomis sujungiant į vientisą, savitą meninių sumanimų žaismę.
Nepaisant jakutų spektaklio statytojų kūrybinių idėjų skirtumų, juos apjungė didžiulis noras vieningai pasisakyti apie dabartinės civilizacijos likimą. Taip ir tautos, gyvenančios Eurazijoje, stačiatikiai slavai, tiurkų musulmonai, Buriatijos – Mongolijos budistai, nepaisant jų religinių skirtumų, siekia kurti savo gyvenimą ne dėl savanaudiškų interesų, o kūrybos ir gėrio idėjų vedami. Apie tai ir mūsų spektaklis
A. Sadovskij


Vienintelis Sacha (Jakutija, Rusijos Federacija) operos ir baleto teatras šiais metais mini savo veiklos 25-metį. Tai progai skiriama daug  meninės ir politinės reikšmės įvykių. Bene didžiausias – Respublikos vyriausybės palaikomos ir remiamos jubiliejinės gastrolės, kurios rudenį prasidės Sankt Peterburge.
Valstybinis Sacha (Jakutija) Respublikos Suoruno Omolloono vardo operos ir baleto teatras – pirmasis tokį statusą Rusijos Tolimųjų Rytų federalinėje apygardoje turintis teatras. Tai – šiauriausias pasaulio teatras, stovintis amžino įšalo žemėje.
Jakutijos muzikinio teatro istorija prasidėjo 1930-aisiais, kai visose tuometinės Tarybų Sąjungos respublikose buvo pradėti steigti tokio pobūdžio teatrai. Jakutske buvo suburta baleto trupė, choras, orkestras ir solistų grupė. Pirmieji nacionaliniai kūriniai buvo pastatyti 1947 ms, tai opera-olonho (olonho- liaudies herojinis epas), pavadinta galingo epinio herojaus vardu „Niurgun Bootur“ ir baletas pagal liaudies pasaką „Lauko gėlelė”. 
Muzikinio teatro statusą kolektyvas gavo 1971 m., Valstybinio operos ir baleto teatro pavadinimas buvo patvirtintas 1991 m. 2001 m. teatrui buvo suteiktas Jakutijos liaudies rašytojo, pirmųjų muzikinių spektaklių nacionaline tema libretų autoriaus Suoruno Omolloono vardas.
Teatro veikloje atsiskleidžia du pagrindiniai tikslai. Pirmiausia, Jakutsko operos ir baleto teatro repertuaro pagrindas  yra klasikiniai operos ir baleto spektakliai. Antra, greta klasikos teatras ypatingą dėmesį skiria kūriniams, saugantiems ir plėtojantiems nacionalinės tapatybės klausimus.
Pastaruosius kelerius metus, teatrui vadovaujant direktoriui Sergejui Siulskiui, teatre įvyko visa eilė svarbių premjerų – nacionalinė opera „Giesmė apie Mančaary” (jakutų Robinas Hudas), pirmoji religinio-apeiginio pobūdžio opera D„idžiosios Dievybės AAR Toijon palaiminimas“, opera „Lopšinė“ (kūrinys apie mamą, kuri II-ojo Pasaulinio karo metu prarado visus 5 savo sūnus), baletas-pasaka „Lauko gėlelė” ir baletas-legenda „Nomoh“ (pagal jakutų „Pasaką apie jaunuolį Šiaurės pašvaistę ir mergelę Vaivorykštę”). 

Greta ir klasikinio repertuaro spektakliai – G. Verdi „Aida“, A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“, A. Chačaturiano „Spartakas“, H. Lovenskjodo „Silfidė“, spaktakliai vaikams „Raudonkepuraitė“, „Kaščėjus Nemirtingasis“ ir kt.
Teatro repertuare – net trys choreografo Jurijaus Grigorjevičiaus baletai: „Gulbių ežeras”, „Romeo ir Džuljeta” ir „Spartakas”. Žymusis choreografas Jakutsko teatre dirbo 1999–2015 m.
Valstybinio Sacha Respublikos Suoruno Omolloono vardo operos ir baleto teatro gastrolių žemėlapis platus. Savo spektaklius jie rodė Vladivostoke, Novosibirske, Jekaterinburge, Chabarovske, Komsomolske prie Amūro ir Birobidžane (tai Rusijos miestas, žydų autonominės srities administracinis centras, netoli Kinijos sienos). Teatras dažnai tampa Rusijos ir Sacha Respublikos kultūros ambasadoriumi pasaulyje: Tatarstane (2008), Kinijoje (2005) ir Mongolijoje (2010, 2015). 2015 m. Pekine vykusių Sacha Respublikos kultūros dienų metu įvyko tarptautinė A. Borodino operos „Kunigaikštis Igoris” premjera .
2014–2016 m. buvo įgyvendinti dideli tarptautiniai projektai: 2015 m. – VIII nacionalinis klasikinio baleto festivalis, 2016 m. – I-asis tarptautinis šiuolaikinio baleto festivalis. Jame pirmą kartą dalyvavo ir svečiai iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, solistai Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskis.






Pasidalink:

Atgal