Dovanų kuponai    Abonementai    

Naujienos

Šv. Valentino dieną Operos ir baleto teatre – romantiškos muzikos gūsis

Meilė neatsiejama nuo romantikos, o romantika – nuo muzikos. Net jei Šv. Valentino diena jums – tokia pat, kaip ir visos kitos, šią vasario 14–ąją verta pažymėti savo kalendoriuje, mat Vilniuje pirmą kartą koncertuos į geriausiųjų Prancūzijos orkestrų trejetuką įeinantis Nacionalinis Tulūzos Kapitolijaus orkestras. Vadovaujamas naujosios kartos dirigavimo žvaigždės Tugano Sokhijevo, drauge su garsia pianiste Elisabeth Leonskaja žymusis orkestras atliks įsimintiną romantinės muzikos programą.

Tai pačią romantizmo dvasią įkūnijančio Roberto Šumano vienas kertinių kūrinių, Koncertas fortepijonui ir orkestrui a–moll, muzikinių charakterių įvairove išsiskirianti Modesto Musorgskio siuita „Parodos paveikslėliai“, kurią ypač spalvingai orkestravo prancūzų muzikos genijus Morisas Ravelis, ir gyvenimo džiaugsmu trykštanti Hektoro Berliozo koncertinė uvertiūra „Korsaras“ – mėgiamas garsiausių pasaulio orkestrų kūrinys.

Vedybos su savo gyvenimo meile – štai kas paskatino bene ryškiausią XIX amžiaus muzikinio romantizmo herojų, Robertą Šumaną, pradėti kurti Koncertą a–moll. 1840 m. jis vedė jaunutę pianistę Klarą Vyk. Jos tėvas buvo Šumano fortepijono profesorius, tačiau labai priešinosi dukters vedyboms. Mat jaunasis kompozitorius (vedė būdamas trisdešimties, Klarai buvo dvidešimt vieneri) buvo bohemiško būdo, negalėjo atsispirti moterims ir vynui, neretai prarasdavo dvasinę pusiausvyrą. Klaros gyvenimas su Robertu nebuvo lengvas, kaip žinia, Šumanas 1856 m. dienas baigė beprotnamyje. Jiedu susilaukė aštuonių vaikų, tačiau Klarai teko patirti vieno iš sūnų mirtį kūdikystėje, kitas, kaip ir tėvas, sirgo psichine liga; tiesa, šešios dukterys surado savo vietą gyvenime. Vis dėlto, Klaros ir Roberto bendro gyvenimo pradžia buvo nutvieksta saulės – įkvėpė kūrybai ir meilei.

Pirmąją Koncerto a–moll dalį (Fantaziją) Šumanas sukūrė ypatingo kūrybinio pakilimo laikotarpiu. 1840–1841 m. jis kūrė lyg apsėstas, parašė net penkis vokalinius ciklus, tarp kurių – tokios romantizmo ikonos kaip „Moters meilė ir gyvenimas“ bei „Poeto meilė“. O 1841 m. žmonos skatinamas ėmėsi stambių veikalų – taip gimė garsioji „Pavasario simfonija“ bei Fantazija fortepijonui ir orkestrui, kuri po keleto metų, kompozitoriui pridėjus dar dvi dalis, tapo žymiuoju Koncertu a–moll. Jo premjerą 1845 m. Drezdene skambino Klara Šuman.

Kitas didelis Nacionalinio Tulūzos Kapitolijaus orkestro programos kūrinys – Modesto Musorgskio siuita „Parodos paveikslėliai“. Ją kompozitorius sukūrė savo draugo, dailininko Viktoro Hartmanno atminimui. 1874 m. Sankt Peterburge buvo eksponuojama pomirtinė dailininko paroda. Renginio įkvėptas, kompozitorius per šešias savaites sukūrė 10 dalių fortepijoninę siuitą, kurią išgarsino ir daugelis aranžuočių. Žinomi 27 kompozitoriai, aranžavę siuitą ar atskiras jos dalis – yra aranžuočių net džiazo orkestrui ir roko grupei („Emerson, Lake & Palmer“). Populiariausia – 1922 metais Maurice’o Ravelio sukurta „Parodos paveikslėlių“ versija orkestrui, kurią girdėsime ir LNOBT.

Musorgskį įkvėpę eskizai Hartmanno buvo sukurti keliaujant po užsienį – Lenkiją, Prancūziją, Italiją, paskutinė ciklo dalis sukurta pagal Kijevo vartų eskizą.
„Parodos paveikslėlius“ pradeda įžanga „Pasivaikčiojimas“, o vėliau skamba dalys „Gnomas“, „Sena pilis“ (serenadą dainuojančio trubadūro solo atlieka saksofonas), „Neišsiritusių paukščiukų baletas“, „Bydlo“ (melodiją groja tūba – retai solo skambantis instrumentas), „Du žydai, turtingas ir vargšas“ ir kitos dalys. Siuitą užbaigia „Karžygių vartai“, kurių finale suskamba šventiškas varpų gaudesys.

Nacionalinio Tulūzos Kapitolijaus orkestro koncerto LNOBT pradžia 19 val.




Pasidalink: