Naujienos

Operos „Sevilijos kirpėjas“ statytojai siūlo džiaugtis gyvenimu

Balandžio 11, 12 ir 13 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – Gioachino Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“ premjera. Kaip per spaudos konferenciją sakė spektaklio statytojai iš Ispanijos, šiuo pastatymu jie nori perteikti publikai andalūzišką gyvenimo džiaugsmą.

Operos veiksmas vyksta Sevilijoje – pagrindiniame Pietų Ispanijos regiono Andalūzijos mieste. Tad visi spektaklio elementai turėtų suteikti šiai G. Rossini operai ispaniškos dvasios: tiek scenografo Llorenço Corbella’os ir kostiumų dailininkės Pepos Ojanguren minėta saulės spalvų nutvieksta scenovaizdžio paletė, tiek flamenko elementais paremtas solistų ir šokėjų judėjimas, apie kurį pasakojo spektaklio režisierė statytoja ir choreografė Nuria Castejon. „Flamenkas, žinoma, bus stilizuotas. Tai negali būti tikrasis gatvės flamenkas – dirigentas man galvą nuimtų, jei scenoje skambant G. Rossini muzikai tryptume kojomis. Bet keletoje scenų jis leido įvesti tipiškus plojimus,“ – sakė N. Castejon

„Sevilijos kirpėjas“ – internacionalus pastatymas. Tai bendras LNOBT ir San Francisko operos darbas, kuriamas ispanų ir lietuvių komandos: režisierius Emilio Sagi (Ispanija), spektaklio muzikos vadovas Vilniuje – dirigentas Julius Geniušas. Lietuviškai ispanišką ansamblį papildo šviesų dailininkas iš JAV Ericas Watkinsas ir Figaro vaidmens atlikėjas, Rusijoje dirbantis baltarusių solistas Pavelas Jankovskis.

Kaip per spaudos konferenciją minėjo dirigentas Julius Geniušas, G. Rossini muzikos lengva klausytis, bet sunku atlikti: reikia ypatingo tikslumo, susiklausymo.
Šis dirigentas LNOBT scenoje pirmą kartą stato spektaklį kaip muzikos vadovas ir pirmą kartą savo karjeroje diriguoja G. Rossini „Sevilijos kirpėją“. Pasak LNOBT generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo, nėra atsitiktinumas, kad Julius Geniušas buvo pakviestas statyti spektaklį, mat nacionalinio teatro siekis yra suburti savo repertuare ir visus pajėgiausius Lietuvos dirigentus.

Kad G. Rossini muzika reikalauja ypatingo vokalinio virtuoziškumo, patvirtino ir vieno iš pagrindinių vaidmenų – Rozinos – atlikėja Joana Gedmintaitė. Jai šis pastatymas taip pat tapo pirmuoju susidūrimu su G. Rossini muzika turtingoje dainininkės kūrybinėje biografijoje.
Grafą Almavivą dainuojantis Tomas Pavilionis, nepaisant jauno amžiaus, jau yra kūręs šį vaidmenį Klaipėdoje, bet uostamiesčio muzikiniame teatre dainavo lietuviškai, o dabar teko mokytis partiją originalo, t. y., italų kalba. Daug solistui padėjo ir LNOBT su dainininkais dirbęs garsus vokalo pedagogas iš Italijos Paolo de Napoli.
Figarą dainuojantis baltarusių baritonas Pavelas Jankovskis džiaugiasi darbu ir viešnage Vilniuje bei puikia scenoje tvyrančia atmosfera: „Atlikdamas ariją jautiesi tarsi su tavimi dainuotų visi, kas yra greta scenoje – net šokėjai.“ Solistui šis pastatymas – antrasis „Sevilijos kirpėjas“ jo karjeroje, kurį jis apibūdina kaip gana klasikinį.

Režisieriaus Emilio Sagi sumanymus Vilniuje įgyvendinanti jo asistentė ir choreografė Nuria Castejon teigė, jog režisieriui ypač svarbu buvo sukurti scenoje kinematografinę perspektyvą: „Kine, kaip ir gyvenime, vyksta daug vienalaikių dalykų. Todėl šioje operoje nėra mažų vaidmenų, visi yra labai svarbūs, o veiksmas scenoje daugiaplanis.“

Taip pat premjerą rengia dirigentas Alexis Soriano (Ispanija). Solistų operai buvo žvalgomasi ne tik sostinėje, bet ir Kauno bei Klaipėdos muzikiniuose teatruose. Vaidmenis taip pat rengia Mindaugas Rojus (Figaras), Julija Stupnianek (Rozina), Mindaugas Jankauskas ir Mindaugas Zimkus (Grafas Almaviva), Liudas Mikalauskas, Vladas Bagdonas ir Arūnas Malikėnas (Daktaras Bartolas), Liudas Norvaišas ir Egidijus Dauskurdis (Don Bazilijus), Laima Jonutytė ir Vilija Mikštaitė (Berta), Jonas Sakalauskas ir Tomas Tuskenis (Fiorelas) ir kt.

„Sevilijos kirpėjas“ yra ketvirtoji 2013–2014 m. sezono LNOBT premjera. Ją pristatydamas LNOBT gen. direktorius Gintautas Kėvišas pasidžiaugė, kad pastatymas  paremtas ir iš Lietuvos kultūros tarybos skirto programinio finansavimo. Taip pat teatro vadovas paminėjo kitas artėjančias premjeras ir išskirtinius repertuaro įvykius: gegužės vidury rampos šviesas išvys naujas baletas visai šeimai „Sniego karalienė“, sezono pabaigai rengiamas LONDONO SIMFONINIO ORKESTRO KONCERTAS su smuikininku Leonidosu Kavakosu bei birželį įvyksianti Georgo Frydricho Handelio „Aleksandro puotos“ premjera. Pastarasis pastatymas yra koprodukcija su Budapešto menų centru ir Vilniaus festivaliu. O naują sezoną rugsėjį LNOBT pradės su Zubino Mehtos diriguojamo Izrelio simfoninio orkestro ir Violetos Urmanavičiūtės koncertu.

2014 04 09




Pasidalink: