Naujienos

Operos „Lohengrinas“ režisierius Andrejs Žagars: mus įkvėpė Vilnius

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras rengiasi premjerai. Kovo 22, 23 ir 24 d. rampos šviesas išvys naujas Richardo Wagnerio operos „LOHENGRINAS“ pastatymas. Jis skirtas jubiliejiniams kompozitoriaus metams – 2013-aisiais muzikos pasaulis mini 200-ąsias R. Wagnerio gimimo metines. Naujasis pastatymas išsiskiria ir tuo, jog jį kuriančius latvių menininkus įkvėpė Vilniaus praeitis ir miesto simbolis – Katedra.

Spektaklį greta lietuvių muzikų, vadovaujamų dirigento Roberto Šerveniko, rengia latvių operos režisierius Andrejas Žagaras, scenografas Reinis Suhanovas, kostiumų dailininkė Kristine Pasternaka, choreografė Elita Bukovska.

Ypač įkvepianti naujam, savitam spektaklio pavidalui statytojams pasirodė permaininga  Vilniaus padėtis pirmoje XX a. pusėje.
„Lohengrinui“ ieškojome istorinio periodo, kuris būtų panašus į Wagnerio operoje vaizduojamus neramius laikus“, – sako režisierius A. Žagaras. – „Taip atsirado 1940–ieji, II pasaulinio karo pradžia, kai rusai ir vokiečiai iš pradžių buvo sąjungininkai, bendradarbiavo, o netrukus tapo priešais. Ir tame istoriniame fone – permaininga Vilniaus situacija, dramatiškos jo grąžinimo Lietuvai aplinkybės. Kruopščiai tyrinėjome Vilniaus istoriją.“

Vis dėlto Vilniaus praeitis statytojams pasitarnavo labiau kaip įkvėpimo šaltinis, spektaklyje konkrečių detalių neišvysime – tik atmosfera: penktasis dešimtmetis su stilingais to laiko kostiumais, o scenovaizdis, šviesos (dailininkas Kevinas Wyn-Jonesas)  – tarsi išblukusioje kino juostoje.

Sukurti geometriškas „Lohengrino“ scenovaizdžio formas statytojus įkvėpė erdvioji Vilniaus Katedra. A. Žagaras: „Katedra savo masyvumu labai išsiskiria Vilniaus kraštovaizdyje, kuriame vyrauja barokinės bažnyčios. Klasicistinis Katedros pavidalas su jos kolonomis primena ir savotišką vyriausybės pastatą. Regis, ji galėtų tapti prieglobsčiu žmonėms neramiais laikais. Juk bažnyčios ir katedros karų metu atlikdavo įvairias funkcijas: žmonės čia ateidavo sužinoti naujienų, prašyti prieglobsčio, nakvynės.“

Šios reikšmės puikiai tinka „Lohengrino“ siužetui, kurio sceninis įprasminimas žada ir keletą staigmenų. Tačiau svarbiausia statytojams „papasakoti žmonėms labai gyvą, žmogišką istoriją“: „ne byloti apie didingas dievybes ar antžmogius“, kaip sako režisierius, bet padėti „netrukdomai mėgautis Wagnerio muzikos magija“.

Andrejas Žagaras yra ne tik režisierius, bet ir Latvijos nacionalinės operos vadovas, o savo kelią mene pradėjo kaip kino ir teatro aktorius. Vaidino ne tik Latvijoje (pvz., suaugęs Edgaras filme „Ilga kelionė per kopas“), bet ir Lietuvoje (Gyčio Lukšo filme „Žolės šaknys“), nemažai Rusijoje (pvz., pagrindinis vaidmuo greta Nikolajaus Karačencovo filme „Sėkmės jums, ponai“).
Už reikšmingą indėlį į Latvijos kultūrą ir įvairių kraštų kultūrų bendradarbiavimą A. Žagaras yra pelnęs apdovanojimų ne tik gimtinėje, bet svetur. Vienas iš jų – 2011 m. Lietuvos Prezidentės įsegtas Karininko kryžius „Už nuopelnus Lietuvai“.




Pasidalink: