Dovanų kuponai     

Naujienos

Operoje nušvis 3D vaizdo projekcijos

Muzikos puota su 3D vaizdo projekcijomis, vienetiniais aukštosios mados kostiumais ir meilės galios pašlovinimu – taip birželio 17 d. vykusioje spaudos konferencijoje pristatyta paskutinė, šeštoji, šio sezono Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjera. Georgo Friedricho Händelio „ALEKSANDRO PUOTA“ kviečia į teatrą prieš pat Jonines – birželio 20 ir 21 d. Drauge tai yra baigiamieji aštuonioliktojo Vilniaus festivalio renginiai. „ALEKSANDRO PUOTA“ yra LNOBT, Budapešto menų rūmų ir „Vilniaus festivalių“ bendras pastatymas.

Premjerą pristatė LNOBT generalinis direktorius ir Vilniaus festivalio meno vadovas Gintautas Kėvišas, spektaklio režisierius bei Budapešto menų rūmų generalinis direktorius Csaba Kaelis (Vengrija), dirigentas Rolfas Beckas (Vokietija) ir solistas Tadas Girininkas, Aleksandro Didžiojo vaidmens atlikėjas.

Pasak G. Kėvišo, LNOBT jau keletą metų žvalgėsi baroko veikalo repertuarui praturtinti. Nors Händelio „ALEKSANDRO PUOTA“ nėra opera, puikus baroko muzikos žinovas, dirigentas Rolfas Beckas, LNOBT 2007 m. statęs J. S. Bacho „Pasiją pagal Joną“, pasiūlė būtent šį Händelio veikalą dėl jo šventiškumo ir tinkamumo teatro scenai. „Manome, kad Händelio muzika publikai turėtų patikti ir įtikti“, – sakė LNOBT vadovas.
Gerai pažįstamas su režisieriumi ir Budapešto menų rūmų generaliniu direktoriumi C. Kaeliu, prieš metus G. Kėvišas turėjo progos pamatyti šio režisieriaus sukurtą prancūzų baroko meistro Jeano Philippe’o Rameau operos pastatymą, kuris imponavo vizionieriška režisūra.

Csaba Kaelis sako su džiaugsmu sutikęs prisijungti prie „Aleksandro puotos“ pastatymo ir kaip režisierius, ir kaip didžiausio menų centro Vidurio Europoje vadovas:
„Jau seniai esu pažįstamas su ponu Kėvišu. Nuolat susitikdami europinių organizacijų – Tarptautinės atlikėjų menų asociacijos (ISPA), Tarptautinės menų vadybininkų asociacijos (IAMA) – renginiuose, tapome draugais. Šis projektas prasmingas dar ir dėl to, jog tiesia naujus kultūrinius tiltus tarp Vidurio Europos (Vengrijos) ir Baltijos regiono (Lietuvos).“
Savo tikslu režisierius laikė pateikti „Aleksandro puotą“ šių dienų auditorijai. „Pasitelkėme madų šou įvaizdį, nes mada aktuali visiems – vienaip ar kitaip ji paliečia kiekvieną. Tačiau yra dviejų tipų madų šou. Tai vadinamosios „prêt-à-porter“ kolekcijos, garsiausių dizainerių pristatoma dėvėjimui tinkama apranga. Ir kitas tipas, į kurį mes orientuojamės, „haute couture“ kolekcijos – aukštoji mada, kai sukuriamas vienetinis tam tikro modelio kostiumas. Kreipėmės į jūsų garsiausią mados dizainerį Juozą Statkevičių, norėjome, kad kostiumai ne tik atstovautų šiuolaikinei aukštajai madai, bet ir atspindėtų personažo charakterį, tam tikrą kūrinyje rodomą būseną. Juk barokas – jausmų menas.“
Režisierius ypatingą reikšmę teikia ir tarptautinę šlovę pelniusio vengrų video menininko Laszlo Zsolto Bordoso 3D vaizdo projekcijoms, esmingai praturtinsiančioms Evos Szendrenyi scenografiją.

Dirigentas Rolfas Beckas džiaugėsi, kad spektaklį rengiančios dvi solistų sudėtys yra lygiavertės. Premjerose dainuos tarptautinė sudėtis – sopranas Sophie Gordeladze (Gruzija), mecosopranas Catriona Morison ir tenoras Thomas Walkeris (abu iš Škotijos, Jungtinė Karalystė) ir bosas Tadas Girininkas, o repertuariniuose spektakliuose kitą sezoną pasirodys lietuviška sudėtis: Diana Tiškovaitė, Nora Petročenko, Kęstutis Alčauskis ir T. Girininkas. Nors užsieniečiams „ALEKSANDRO PUOTA“ – puikiai pažįstamas kūrinys, o lietuviams – naujovė, tačiau „abi sudėtys yra vienodo kokybinio lygio“.
„Labai džiaugiuosi teatro choru ir orkestru. Tai, kaip dirbame dabar, yra nepalyginama su prieš septynetą metų vykusiu darbu, kai rengėme Bacho „Pasiją pagal Joną“. Atsirado lankstumas, geresnė stiliaus nuovoka. Man atvykus atlikėjai buvo gerai atlikę namų darbus, puikiai pasirengę“, – džiaugėsi R. Beckas dirigento Vytauto Lukočiaus atliktu paruošiamuoju darbu.

Vienintelis abiejose sudėtyse dainuojantis solistas Tadas Girininkas teigė, jog galbūt net paprasčiau sudainuoti visą Richardo Wagnerio ar Giuseppe’s Verdi operą (už vaidmenis operose „LOHENGRINAS“ ir „ERNANIs“ jis pelnė „Operos švyturį“ bei „Auksinį scenos kryžių“) nei keletą boso arijų Händelio „Aleksandro puotoje“: „Händelio muzika reikalauja subtilumo ir geros technikos. Be to, nors man tenka dainuoti tik dvi didesnes arijas, per visą kūrinį turiu labai daug aktorinio darbo scenoje. Aleksandras Didysis šiame pastatyme tampa naujuoju turtuoliu – rusų milijonieriumi, kuris tiki, kad gali viską nusipirkti už pinigus. Tačiau kūrinio finale jis suvokia, kad meilės nusipirkti neįmanoma.“

Režisierius paantrino solistui. C. Kaelis: „Šiandien turime kuo daugiau kalbėti apie jausmus, ne vien apie politiką ir panašius dalykus, kurie labiausiai domina žiniasklaidą. Deja, mūsų gyvenime poezijos likę per mažai, o juk ji kalba apie tai, kas svarbiausia – tikras emocijas, meilės galią. Regis, operos teatras yra viena tų retų vietų, kur dar kalbama apie meilę.“

Beata Baublinskienė
2014 06 17

Martyno Aleksos nuotraukose - „Aleksandro puotos“ repeticija, dirigentas Rolfas Beckas, režisierius Csaba Kaleis ir spaudos konferencijos dalyviai.




Pasidalink: