Naujienos

Netekome Lietuvos operos solisto, boso Jono Jocio

Netekome Lietuvos operos solisto, boso Jono Jocio (1929.07.17–2012.10.24). Muzikologas Viktoras Gerulaitis yra pažymėjęs: „Bosas J. Jocys – tai Lietuvos ir Sankt Peterburgo operos teatrų gyvoji legenda. Abiejuose teatruose jis sukūrė neužmirštamus vaidmenis žymiausiose pasaulio operose“.
Solisto kūrybos kelias – vingiuotas ir įdomus. Prisimindamas jo pradžią J. Jocys yra pasakojęs: „Mūsų šeimoje dainą mėgome visi – tėvai, broliai, sesuo... Būdamas 17 metų patekau į operos chorą Kaune. Pamenu, sudainavauu „Šią naktelę“. Akompanavo kompozitorius J. Tallat-Kelpša, klausėsi ilgametis operos dirigentas profesorius Mykolas Bukša. Be didelio vargo patekau į Kauno J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą, bet po pusmečio išėjau, mat dar studijavau Politechnikos institute – chemijos technologiją. 1951 m. savo vokalinio pedagogo J. Bieliūno dėka pasidaviau vidiniam šauksmui – sugrįžau prie muzikos. Baigęs du kursus, 1953 m. pedagogui patarus, išvykau į Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją. Pasisekė. Buvau priimtas į buvusio Didžiojo teatro garsaus baritono L. Savranskio klasę. Paskutinius metus mokiausi pas V. Šašliną – buvusį Sankt Peterburgo Marijos teatro bosą, F. Šaliapino bendraamžį“ („Vakarinės naujienos“, 1985 m.).
Konservatoriją baigęs 1958 m., 1960 m. laimėjęs antrąją vietą tarptautiniame vokalistų F. Erkelio konkurse Budapešte, J. Jocys didžiąją kūrybinio kelio dalį praleido Leningarde. 1960–1970 m. buvo šio miesto Mažojo akademinio operos ir baleto teatro solistas. Toje scenoje dainavo daugelį pagrindinių boso partijų – Rene (P. Čaikovskis „Jolanta“), Mefistofelį (Ch. Gounod „Faustas“), Don Bazilijų (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“), Nilakantą (L. Delibes, „Lakme“), Badoerą (A. Ponchielli „Džokonda“), Malūnininką (A. Dargomyžskis „Undinė“), Varlaamą (M. Musorgskis „BORISAS GODUNOVAS“) ir kitus. Buvo kviečiamas dainuoti Leningrado S. Kirovo, Maskvos Didžiajame, Minsko, Ulan-Udės teatruose. 1970–1980 m. J. Jocys buvo Leningrado koncertinio susivienijimo „Lenkoncert“ solistas. Šiuo laikotarpiu padainavo apie 1500 koncertų – Kamčiatkoje, Sachaline, Tiumenės srityse, Karakumuose, buvo kviečiamas dainuoti įvairiuose festivaliuose.
Nors J. Jocys Tėvynėje dainavo ir anksčiau, tačiau tik 1980 m. grįžo visam laikui ir tapo Lietuvos operos solistu. Teatro scenoje dainavo pagrindines boso partijas: Mefistofelį, Pilypą ir Didįjį Inkvizitorių (G. Verdi „Don Karlas“), Borisą Godunovą ir Varlaamą, Galickį (N. Rimskis-Korsakovas „Kunigaikštis Igoris“, Don Bazilijų, Tėvą (J. Gaižauskas „BURATINAS“), kai kurias kitas partijas. Teatro solistas buvo iki 1990 m. Lietuvoje J. Jocys taip pat yra padainavęs daug koncertų – Filharmonijos ir kitose salėse, dainavo lietuvių kompozitorių kūrinius, L. van Beethoveno, F. Shuberto, R. Schumanno, P. Čaikovskio, M. Musorgskio, S. Rachmaninovo ir kt. dainas.
2009 m. J. Jocys apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Apie solisto kūrybą išleista knyga: „Jonas Jocys: gyvenimas scenoje“ (sudarė R. Aleknaitė-Bieliauskienė, Vilnius: Kultūros eksperimentai, 2009), kuri papildyta jo atliekamų dainų įrašų kompaktine plokštele.
Lietuvos muzikinio teatro bendruomenė liūdi dėl šios netekties ir užjaučia velionio artimuosius.
Atsisveikinti su Jonu Jociu kviečiame Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g.) salėje Nr.6
spalio 26 d. penktadienį, nuo 9 val., karstas išnešamas spalio 27 d. 13 val.




Pasidalink: