Dovanų kuponai      

Naujienos

Lietuvių dirigento darbas Miunchene susilaukė puikių įvertinimų

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikos vadovas Robertas Šervenikas – dažnas svečias Miunchene, kur Bavarijos valstybinėje operoje diriguoja baleto spektaklius “ŽIZEL”, “Romeo ir Džuljeta” bei “ANA KARENINA”. Pastarojo baleto premjera Vokietijoje buvo pristatyta 2017 m. lapkritį.

Vokiečio Christiano Spucko “ANA KARENINA” – tai ne vilniečiams gerai pažįstamas kompozitoriaus Rodiono Ščedrino baletas, o paties choreografo sudėliota originali muzikinė kompozicija, kurioje skamba Sergejaus Rachmaninovo, Witoldo Lutosławskio ir dviejų Gruzijos kompozitorių kūriniai. Šio baleto pasaulinė premjera 2014 m. įvyko Ciuricho baleto trupėje, kurios meno vadovas yra pats Ch.Spuckas. Vėliau pastatymas buvo perkeltas į Maskvos akademinį K.Stanislavskio ir V.Nemirovičiaus-Dančenko muzikinį teatrą, taip pat į Norvegijos nacionalinio baleto trupę Osle ir į Korėjos nacionalinio baleto trupę Seule.
Tad Bavarijos valstybinis baletas – jau penktoji Ch.Spucko “Aną Kareniną” pasirinkusi trupė. Būtent ji 2017 m. buvo pripažinta geriausia baleto trupe Vokietijoje. Jau antrą sezoną jai vadovauja iš Tbilisio kilęs žymus šokėjas Igoris Zelensky. Šioje trupėje – daug ryškių solistų. Vienas iš jų – kubietis Osiel Gouneo prieš metus šoko naujametiniame “Don Kichoto” spektaklyje LNOBT.
Vokiečių kritikai entuziastingai įvertino ne tik premjerinės “Anos Kareninos” šokėjus, bet ir lietuvių dirigento indėlį į baleto pastatymą. “Diriguodamas Bavarijos valstybiniam orkestrui, R.Šervenikas pademonstravo ryžtą ir drąsą. Jis puikiai sujungė visiškai skirtingus, bet Ch.Spucko sumaniai parinktus kūrinius, kuriuos vienijo tik solinis instrumentas – fortepijonas. Dirigentas pademonstravo romantišką S.Rachmaninovo muzikos jausmų potvynį, triukšminga W.Lutosławskio ritmine aleatorika atskleidė tikrus ir įsivaizduojamus meilės iki grabo lentos vargus. Bravo už tokį dirigavimą!” – po “Anos Kareninos” premjeros dienraščio “Süddeutsche Zeitung” recenzijoje džiūgavo teatro kritikė Eva-Elisabeth Fischer.
Jai vaizdingai antrina ir klasikinės muzikos tinklalapio Klassik-begeistert.de apžvalgininkas Raphaelis Eckardtas: “Anos Kareninos” muzikinis akompanimentas buvo išskirtinis patyrimas, lyginant su skurdžiais baletų muzikos atlikimais, dažnai skambančiais Miunchene. Regis, jog lietuvių dirigentas R.Šervenikas ne tik suprato S.Rachmaninovą ir W.Lutosławskį, bet ir užčiuopė juos siejantį ryšį. Tą vakarą Bavarijos valstybinio orkestro su įspūdingu tikslumu kuriama muzikinė atmosfera spinduliavo ugninga sprogstamąja energija. Didžiulis ugnies kamuolys skriejo dangumi virš Miuncheno – tai šen, tai ten suspindėdavo kibirkštis, tai šen, tai ten žemyn krisdavo kometa. R.Šerveniko interpretacija tarsi nusagstyta žėrinčiais brangakmeniais!“
Lietuvių dirigento pasirodymas neliko nepastebėtas ir tarptautinio tinklalapio Operaworld.net recenzento Luco Rogerio: šis kritikas taipogi atkreipė dėmesį, jog „spektaklio muzikos vadovo R.Šerveniko preciziškas ir kompetetingas dirigavimas raiškiai perteikė itin kontrastingą balete skambėjusių muzikos kūrinių prigimtį“.
Anot paties R.Šerveniko, S.Rachmaninovo muzika Ch.Spucko „Anos Kareninos“ kompozicijoje atspindi pagrindinės herojės meilę, prisirišimą, jausmų harmoniją. Šalia gausių fortepijoninės muzikos epizodų baleto scenoje gyvai nuskamba trys mecosoprano atliekami to paties kompozitoriaus romansai. Tuo tarpu W.Lutosławskio orkestrinės muzikos motyvai kontrastuoja S.Rachmaninovo temoms ir pasirodo kaip žmonių likimus griaunančioji, iki ribinių išbandymų juos atvedanti jėga. Gruzinų Sulkhano Tsintsadze ir Iosebo Bardanashvili kūriniai styginiams atspindi Anos Kareninos aplinkos personažų idilę. Muzikiniame baleto tekste taip pat panaudotos artėjančio traukinio ir caksinčių dalgių garsinės fonogramos.

 




Pasidalink: