Dovanų kuponai      

Naujienos

Cristina Mazzavillani Muti: „Jaunimas suteikia „Bohemai“ trokštamo trapumo“

Giacomo Puccini operos „BOHEMA“ premjera taps ypatingu Naujųjų metų akcentu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Spektaklį LNOBT stato drauge su Ravenos festivaliu (Italija), kur pastatymo premjera rodyta šiomis dienomis. Pirmuosius du spektaklius Vilniuje (gruodžio 31 ir sausio 2 d.) dainuos itališkoji solistų sudėtis, o ji yra ypatinga.

Iš Ravenos grįžęs LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas pasakoja, kad „Bohemos“ režisierės, Ravenos festivalio vadovės Cristinos Mazzavillani Muti pasirinkimu operos herojus įkūnija jų vienmečiai, t. y., labai jauni solistai. Pasak LNOBT vadovo, tai sąmoningas tiek pačios C. Mazzavillani Muti, tiek jos vyro, garsaus dirigento Riccardo Muti pasirinkimas ir prisiimta atsakomybė, puoselėti ir skatinti jaunus menininkus. „BOHEMAi“ Ravenoje akompanuoja R. Muti įkurtas Luigi Cherubini jaunimo orkestras, diriguojamas Nicola Paszkowskio (jis diriguos ir Vilniuje).

Pasak G. Kėvišo, netenka abejoti, kad Ravenos scenoje matyti jaunuoliai, atrinkti į itin darnų muzikinį ir aktorinį ansamblį, ateity taps ryškiomis operos žvaigždėmis. Kita vertus, jų pasirodymas Vilniuje kelia tam tikrų iššūkių mūsų teatrui – mat gerokai didesnėje, palyginus su Ravenos teatru, LNOBT salėje jaunųjų solistų balsai vargu ar nustebins skambesio stiprumu. Tačiau akustiniai iššūkiai yra sprendžiami. O apie patį spektaklio sumanymą teiraujamės jo režisierės ir koncepcijos autorės Cristinos Mazzavillani Muti.

Itališkosios „Bohemos“ sudėties solistai labai jauni. Kodėl rinkotės pradedančius karjerą atlikėjus? Ar tai susiję su Ravenos festivalio misija ir tikslais?

Cristina Mazzavillani Muti: Visada noriai rėmiau jaunus talentingus žmones, siekiau suteikti jiems galimybę išbandyti save, pradėti karjerą drąsinančioje ir įkvepiančioje aplinkoje, kurią suteikia Ravenos festivalis. Tiesą sakant, man patinka galvoti apie savo kuriamus pastatymus – nuo „Kapulečių ir Montekių“ ar „Traviatos“ iki „Trubadūro“, „Rigoleto“, „Falstafo“, „Makbeto“ ir „Otelo“ – kaip apie savotiškus jaunųjų menininkų meistriškumo kursus.
Talentingą jaunimą nuoširdžiai palaiko ir mano vyras – Riccardo Muti 2004 m. įkūrė Luigi Cherubini jaunimo orkestrą, kuris daugeliui jaunų žmonių yra savotiškas prestižinis tiltas tarp akademinio ir profesionalaus muzikos pasaulių.
Taigi mūsų atsakomybė ir privilegija – padėti jauniesiems, nes jie yra mūsų ateitis ir viltis, tie, kurie tęs mūsų darbą… Savo ruožtu iš jų mokomės, jų ir mūsų požiūriai skiriasi ir neretai kelia iššūkių, bet drauge neleidžia išsikvėpti ir subanalėti mūsų idėjoms ir vertinimams. Taigi galima sakyti, kad darbas su jaunimu – tai dalis mano ir mūsų misijos!
Angažuodami jaunus menininkus suteikiame jiems galimybę susipažinti su žanru, kuris paprastai laikomas senamadžiu, bet iš tiesų toks nėra. Tiesą sakant, esu įsitikinusi, kad operos pasaulio negalima laikyti artefaktu, kurio paskirtis – būti saugomam muziejuje; opera – tai kai kas labai gyvybinga... Todėl jaučiuosi laiminga tiek galėdama dirbti su šiais jaunais ir labai talentingais dainininkais, tiek ir naudodamasi naujausiomis garso, šviesų ir vaizdo technologijomis, bendradarbiaudama su patyrusia komanda („Bohemos“ šviesų dailininkas Vincent’as Longuemare’as, vaizdo programuotojas Davide’as Broccoli, kostiumų dailininkas Alessandro Lai), kurią šiemet papildė jaunas vaizdo menininkas Davidas Loomas.
Kita vertus, mūsų jaunesnieji atlikėjai, amžiumi artimi operos personažams, suteikia pastatymui trapumo ir tyrumo, kuris tampa išskirtine vertybe charakterių tiesai atskleisti.

BOHEMA“ – populiari, įvairiai interpretuojama opera. Ką Jūs joje įžvelgiate ir norite perteikti mums, žiūrovams?

Šiame „Bohemos“ pastatyme siekiu atsikratyti tam tikro manierizmo, daugybę metų apibūdindavusio įvairius šios operos pastatymus. Mano nuomone, „Bohemoje“ nėra nė ženklo juokingumo ar mielumo. Ji kupina ironijos, neišsipildžiusių iliuzijų, kartais net nuožmumo ir negebėjimo atleisti.
Šioje operoje jaučiu įniršio ir neišsipildymo nuspalvintą vienatvę, įkalinančią pagrindinius veikėjus savo gniaužtuose. Jų juokeliuose girdžiu patyčias. Farso scenose man girdėti subtili piktdžiuga. Meilės apraiškose regiu nesupratimą, o draugystėje – bendravimo stoką. Ir viską persmelkia ledinis šaltis. Norėčiau, kad tiek šio kūrinio poezija ir melancholija, tiek virš visų veikėjų tvyrantis mirties ir slėpiningos gyvenimo prasmės pojūtis visus mus stipriai sujaudintų.

Ravenoje „BOHEMA“ rodoma kaip dalis G. Puccini dedikuotos trilogijos. Papasakokite apie ją plačiau.

Iš tiesų „BOHEMA“ yra dalis šių metų festivalio „Rudens trilogijos“, į kurią, be operos spektaklio, įeina sceninis divertismentas „Bohemos“ temomis „Mimì é una civetta“ („Mimi – koketė“) ir G. Puccini arijų rečitalis (solistų Annos Netrebko ir Yusifo Eyvazovo, fortepijonu akompanuojant Riccardo Muti. – Red. past.).
2012 m. sukūrėme unikalią ir ambicingą „Rudens trilogijos“ formulę – visą savaitę kas vakarą vyksta įvairūs renginiai, kuriuos sieja viena idėja. Šiemet nutariau sugretinti du skirtingus G. Puccini šedevro pavidalus – „Bohemą“, kurią rodome ir Vilniuje, ir „Mimì é una civetta“ – mano inovatyvų ir drąsų projektą. Jaunas visapusis kūrėjas ir atlikėjas Alessandro Cosentino transformuoja „Bohemą“ jungdamas įvairius muzikinius horizontus nuo džiazo iki roko ir populiariosios muzikos, bet sykiu išlaikydamas pagarbą originalioms G. Puccini temoms. Pastatymą režisavo Gregas Ganakasas – pripažinta Amerikos muzikos teatro asmenybė. Šis divertismentas „à la bohémienne“ yra Puccini modernumo ir universalios jo muzikos vertės įrodymas, o tai leidžia šio kompozitoriaus melodijas supinti su vėliau atsiradusiais muzikos žanrais. Tad Ravenoje „BOHEMA“ iš tiesų atvėrė duris į mūsų amžių.

Beata Baublinskienė
2015 12 18


Spektaklio nuotraukos Silvijos Lelli.




Pasidalink: