Dienoraščiai

Krzysztofo Pastoro choreografijos flirtas su Richardu Wagneriu „Tristane ir Izoldoje“

Božena Gudalevič

Be abejo, dažną žiūrovą, einantį į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto „TRISTANAS IR IZOLDA“ premjerinius ar paskesnius spektaklius, pirmiausia skatina smalsumas, pamatyti šio teatro naujai paskirto baleto meno vadovo Krzysztofo Pastoro choreografiją. Taip pat aistras kursto ir klausimas – kaip baleto spektaklį, kuriame šokama pagal Richardo Wagnerio muziką, žiūrėtų pats Wagneris? Juk jis nerašė muzikos jokiam baletui, nesutiko, kad pagal jo muziką būtų šokama. Nors šiandienai jau priskaičiuojama virš dviejų dešimčių baletų, sukurtų pagal šią populiariąją operą. Tačiau šiuo kartu, manau, žiūrovą labiausia domina Pastoro ir Wagnerio santykis, išreikštas šiuolaikinio modernaus baleto choreografija. Ar kompozitorius priimtų Pastoro atvirumą, kad jį sukurti spektaklį labiausia paskatino viduramžių legendos apie net kiek naivokos meilės istorijos ataidai šio muziko biografijoje? Pasak choreografo: „Taip pat sužinojau, kad Wagneris įsimylėjo savo tuometinio rėmėjo žmoną Mathilde Wesendonck būtent tada, kai rašė operą apie uždraustą Tristano ir Izoldos meilę.“ Jausmų vedinas kompozitorius netgi parašė muziką penkiems Mathildos Wesendonck sukurtiems eilėraščiams, „Wesendonck Lieder“ opusams. Vėlgi, retas atvejis, kad ne savo tekstui rašytų muziką. Taigi koks šių metų lapkričio 7 dienos vakarą LNOBT scenoje buvo Pastoro flirtas su jau mirusiu ir nuomonės apie savo kūrinio perteikimą šokiu negalinčiu išreikšti Wagneriu?

Librete choreografas, skirtingai nei Wagneris, remiasi ankstyvųjų viduramžių keltų mitu, surašytu „Romane apie Tristaną ir Izoldą“. Parašytam Pastoro ir Carelo Alphenaaro libretui perkusininkas ir kompozitorius Henkas de Vliegeris pritaikė „Tristano ir Izoldos“ operos muzikos savą, dar iki libreto pasirodymo, sukurtą aranžuotę. Tiksliau, papildė orkestrinę pasiją, sudarytą iš keleto pagrindinių „Tristano ir Izoldos“ operos epizodų, įterpdamas penkias Felixo Mottlio orkestruotas Wesendonck dainas. Jas atliko operos solistė Inesa Lineburgytė. Skirtingai nuo operos spektaklių, kuomet dainuojant tekstą ne lietuvių kalba virš scenos esančioje švieslentelėje žiūrovas mato ir atliekamo teksto lietuviškąjį bei angliškąjį vertimą, balete, deja, apseita be vertimo.

Wagnerio operos librete Tristanas – romantiškas, tragiško likimo herojus, tačiau pirmiausia jame matome tvirtą, didingą, netgi kovingą vyrą. Pastoras tarsi neatsisako tokios savo herojaus charakteristikos. Tačiau Genadijaus Žukovskio Tristanas įtaigesnis savo jausmingumu, nei kovingumu. Jis priverčia patikėti, kad išties myli, patiria ilgesį, vėliau kankinasi dėl negalėjimo būti drauge su Izolda. Ypač ryšku, kad Tristano charakteryje vienas vyraujančių bruožu yra ilgesingumas, įsimenančioje kiekvienam (man jau ne vienoje žinutėje apie baletą, taip pat recenzijoje teko matyti šios mizanscenos nuotraukas) mizanscenoje, kai Tristanas šoka žiūrėdamas į vaizdo projekciją (projekcijų autorius Povilas Oželis) su Izoldos atvaizdu. Adomo Jacovskio scenografija, absoliučiai dėmesio neblaškanti pretenzija į savarankiškumą Levo Kleino šviesų dailė pasitarnauja tiek struktūrinant itin detalėmis perpildytą siužetą, tiek šokėjų kuriamiems personažų charakteriams perteikti. Taip pat įtaigus sukurtas Žukovskio Tristano kaip sūnaus personažas. Tiesa, vietomis kiek per švelnus, todėl berniokiškas. Scenoje greta Rivaleno (Aurimas Paulauskas) ir Blanšeflerės (Greta Gylytė) Tristanas taip ir lieka jaunuoliu – sūnumi, kuriam, atrodo, net būtina tėvų, po mirties virtusių angelais, globa. Juk ir pirmo veiksmo pabaigoje, sielvartaudamas dėl išvarymo iš dvaro, iššaukto karaliaus Marko pavyduliavimo, jis krenta angelais virtusiems tėvams į glėbį. Antrame veiksme Tristanas visgi pagrobią mylimąją Izoldą iš dvaro. Greičiausiai tokiam ryžtui jį įkvėpė tėvai – angelai. Nenorom prisimenu kitą tragišką meilės istoriją, tiesa, ne tokio vingiuoto siužeto, – pasakojimą apie Romeo ir Džiuljetą. Vietomis gana sunku žiūrinti į Tristaną, išvengti asociacijų su Romeo.

Labiausiai Žukovskio sukurto personažo charakterio tvirtumas, savarankiškumas pasireiškia santykyje su Izolda. Izolda, balerina Rūta Juodzevičiūtė, nuo pat pasirodymo scenoje tiek duete su Žukovskiu, tiek solinėse pasirodymuose traukė dėmesį judesių lengvumu, trapumu ir gracija. Ir tiek, kiek šios puikios atlikėjos sukurtą Izoldą galime gretinti su Wagnerio libreto Izoldos charakteriu, tiek Pastorui pavyko priartėti prie Wagnerio Izoldos esybės. Tuo tarpu Tristano charakteris perteikiamas pirmiausia išryškinant jo jausmingumą, ilgesį žygdarbiams. Jo jausmingoji pusė skatina jį kovoti už save, savo laimę, meilę, kitaip – subrandina charakteryje didingumą. Mano nuomone, priešingai Wagnerio Tristanui, kuris pirmiausia ryškus dėl savo tvirto pasirinkimo, nesitaikstymo su netektimis, netgi kovingumu. Ir tik vėliau atskleidžiama jo jausmingoji pusė.

Neapykantą, pyktį, kerštą pagal spektaklio siužetą žiūrovas tikisi pamatyti Ozildos personaže. Juk mylimas Tristanas ją vis dėlto atstumia – kitos moters glėbys negelbsti, siekiant užmiržti Izoldą. Tačiau didžiausias akibrokštas man lapkričio 7 d. spektaklyje buvo tai, kad Ozildą (balerina Anastasija Čiumakova) kaip neigiamą personažą, o tuo ir labai įdomų, „užgožė“ taip vadinamas teigiamas personažas – Izolda, kuri savyje neturi nei gudrumo, nei intrigų, nei pykčių. Kalbu ne apie Čiumakovos ir Juodzevičiūtės choreografinio meistriškumo pliusus ir minusus, šokio atlikimo technika jos artimos. Tiesiog vienos artistiškumas tą vakarą labiau traukė dėmesį. O ir Izoldos personažui sukurta choreografija yra įdomesnė. Pastoras teigia, kad šio savo baleto, įtraukto į Švedijos, Lenkijos nacionalinių baletų trupių repertuarą „Tristano“ pavadinimu, lietuvišką versiją pavadino „TRISTANAS IR IZOLDA“ dėl noro išryškinti meilės istoriją. Žiūrint spektaklį su šiuo argumentu sunku sutikti. Juk baletmeisterio sumanymus įgyvendina baleto trupės, kurių sugebėjimai ir padiktuoja, kas bus akcentuojama. Todėl peršasi mintis, kad balerinų meistrystė, artistiškumas, gebėjimas sukurti įdomų, ryškų personažą, pastumėjo choreografą į tam tikras korekcijas.

Tiek Martyno Rimeikio sukurtas karaliaus Marko personažas, tiek trijų dvaro (taigi valdžios ištroškusių) intrigantų baronų, siekiančių nušalinti Tristaną kaip sosto paveldėtoją iš politinės scenos (o meilės istorija su Izolda tam kuo puikiausiai pasitarnauja), personažai, sukurti Kipro Chlebinskio, Igorio Zaripovo ir Andriaus Žužžalkino, labiausiai įsimena savo choreografiniu virtuoziškumu, ne tiek charakterių niuansavimu. Gausi judesiais ir netikėtais jų deriniais, pakankamai sudėtinga ir tuo pačiu aiškiai atliekama choreografija, ypač Chlebinskio, Zaripovo ir Žužžalkino trijulės, pirmiausia pasitarnauja šių šokėjų meistriškumui atskleisti. Ateityje norėtųsi, kad kiekvienas atskirai baronų trijulės šokėjas išvystytų didesnį savo personažo savitumą. Norėtųsi palinkėti, kad kiekvieno individualumas išryškėtų per jų tarpusavio santykius. Tai leistų atskirti baronus tarpusavyje. Manau, baronų trio suniveliuojamas dėl politinės intrigos kaip juos vienijančios užmačios, kuri iškeliama „aukščiau“ už bet kokias individualaus charakterio apraiškas.

Tenka pripažinti, Pastorui flirtuojant su Wagnerio „Tristano ir Izoldos“ operos muzika, pastaroji modernios choreografijos baleto spektaklyje „TRISTANAS IR IZOLDA“ nėra ta, kuri atlieka ryškiausią arba pagrindinį vaidmenį. Taip, „ji užveda ant kelio“, ji sukuria kontekstą, tačiau Pastorui pavyksta suvaldyti Wagnerio monumentalumą, pritaikyti balerinų trapumui. Vargu, ar Wagneriui jo operinos pažabojimas baletui būtų itin simpatiškas veiksmas. Primenu, juk baletui muzikos jis nerašė. Taigi šį kartą džiūgauja baletomanai, regėdami Lietuvos nacionalinei baleto scenai pritaikytą iki šiol muzikos ir baleto pastatymų tarpe paklausią mito apie Tristaną ir Izoldą versiją.
 

Božena Gudalevič
 

VII tarptautinio kritikų seminaro „Tristanas. Tarp operos ir baleto“ recenzijų konkursui pateiktas tekstas.

Martyno Aleksos nuotraukoje – scena iš baleto „TRISTANAS IR IZOLDA





Rašyti komentarą


Vardas:
Komentaras:
  


Pasidalink: