Dovanų kuponai    Abonementai    

Personalijos / Dirigentai

Jonas Aleksa

Jonas Aleksa (1939 – 2005), teatre pradėjo dirbti 1965 m. (prof. A. Budriūno chorvedybos kl. auklėtinis Lietuvos konservatorijoje; tais metais baigė Leningrado konservatorijos simfoninio ir operos dirigavimo aspirantūrą pas profesorių J. Mravinskį; 1973 – 1974 m. tobulinosi Vienos muzikos ir teatro meno akademijoje, kur jo pedagogai buvo H. Swarowsky ir C. Österreicheris). Pirmas savarankiškas J. Aleksos pastatymas buvo C. Orffo „Gudruolė“. Šiuo spektakliu prasidėjo intensyvi jo veikla. 1975 – 2000 m. (su pertrauka) J. Aleksa buvo teatro vyriausiasis dirigentas. Lietuvoje ir svetur žinomas kaip simfoninių koncertų dirigentas. 1990 m. Sankt Peterburgo M. Musorgskio teatras pakvietė J. Aleksą diriguoti per šio teatro gastroles Paryžiuje ir Italijos miestuose. 1990 – 1994 m. J. Aleksa buvo Slovakų nacionalinio teatro Bratislavoje operos vyriausiasis dirigentas. Grįžęs 1997 m. ėjo teatro meno vadovo pareigas, su kitais dirigentais parengė operų ir baletų premjerų. Buvo Muzikos akademijos (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) profesorius, nuo 2003 m. sausio iki mirties – teatro vyriausiasis dirigentas.

 

Parengta pagal J. Bruverį

Mykolas Bukša

Mykolas Bukša (1869 – 1953), kaip dirigentas debiutavo 1899 m. ir nuo to laiko buvo daugelio Rusijos, Ukrainos, Užkaukazės trupių dirigentas. Į Lietuvą grįžo 1927 m., su milžiniška patirtimi ir daugybę kartų diriguotu repertuaru. Lietuvos teatro scenoje debiutavo „Aidos“ pastatymu. M. Bukša tėvynėje parengė 24 operų ir 8 baletų premjeras. Geriau nei kas pažindamas rusų operą, jos atlikimo tradicijas, M. Bukša parengė arba atnaujino daugumą šių operų. Dirigavo visas (išskyrus „Eglę“) tuomet vaidintas lietuviškas operas, taip pat ir simfoninius koncertus. Kartu su J. Tallat – Kelpša, M. Bukša padėjo pamatus lietuvių teatro dirigavimo, daugelio veikalų interpretacijos tradicijoms.

 

Parengta pagal J. Bruverį

Margarita Dvarionaitė

Margarita Dvarionaitė (1928 – 2008), įvairiais talentais apdovanota muzikė, teatre dirigavusi neilgai. Dirigavimo mokėsi Leningrado konservatorijoje, I. Musino klasėje (baigė 1957 m.), dirigavo šios konservatorijos Operos studijos spektaklius. Grįžusi į Lietuvą, pirmoji lietuvė dirigentė su dideliu pasisekimu dirigavo simfoninius koncertus, buvo pakviesta į teatrą. Čia dirigavo kelių operų ir baletų spektaklius.

 

Parengta pagal J. Bruverį

Rimas Geniušas

Rimas Geniušas (1920 08 28–2012 02 01), lietuvių  pianistas,  dirigentas, pedagogas. 1940–1948 m. studijavo Kauno konservatorijoje. 1945 m. baigė Balio Dvariono fortepijono, 1948 m. – Mykolo Bukšos dirigavimo klasę. 1949–1951 m. kaip dirigentas tobulinosi Leningrado N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje. 1951–1952 m. – Lietuvos radijo simfoninio orkestro,  1952–1996 m. – Lietuvos operos ir baleto teatro dirigentas (1958–1975 ir 1991–1994 – vyriausiasis dirigentas). 1949–1998 m. dėstė Lietuvos muzikos akademijoje, 1982 m. R. Geniušui buvo suteiktas  profesoriaus vardas, 1975–1990 m.  jis buvo LMA Operos katedros vedėjas.
R. Geniušas teatro scenoje debiutavo 1945 m., Kauno valstybiniame operos ir baleto teatre diriguodamas G. Rossini’o „Sevilijos kirpėją“. Lietuvos operos ir baleto teatre maestro paruošė 29 operos, scenin5 G. Verdi „Requiem“ variantą ir keturių baletų premjeras, tarp kurių: G. Puccini’o „Bohema“ (1951), L. Delibes „Lakmė“ (1955), G. Verdi „Don Karlas“ (1959) ir „Sicilijos mišparai“ (1961), P. Čaikovskio „Jolanta“ (1962), S. Prokofjevo „Meilė trims apelsinams“ (1963), S. Rachmaninovo „Frančeska da Rimini“ (1966), R. Ščedrino „Ne vien tik meilė“ (1973), J. S. Bacho „Kavos kantata“ (1976), G. Donizetti „Don Paskualė“ (1977), G. Rossini’o „Sevilijos kirpėjas“ (1991) ir kiti. Pradedant 1952 m., R. Geniušas parengė visas „Traviatos“ ir „Pilėnų“ premjeras.
R. Geniušas – aštuonių lietuvių veikalų statytojas. Tai operos – V. Klovos „Duktė“ (1960), „Ave vita“ (1974), „Pilėnai“ (1978, 1986), V. Laurušo „Paklydę paukščiai“ (1967, 1969), J. Gaižausko „Buratinas“ (1969, 1984), B. Borisovo „Piršlybos“ (1983), ir du baletai – J. Juzeliūno „Ant marių kranto“ (1953) ir A. Rekašiaus „Aistros“ (1971). R. Geniušas dirigavo ir kitų statytojų spektaklius, tarp kurių G. Bizet „Carmen“, W. A. Mozarto „Figaro vedybos“, J. Haydno „Žvejės“ ir kiti.

Juozas Gruodis

Juozas Gruodis (1884 – 1948), teatro dirigentu tapo 1924 m., Leipcige ką tik baigęs dirigavimo ir kompozicijos mokslus, pakviestas J. Tallat - Kelpšos. Debiutavo „Toscos“ pastatymu, vėliau parengė „Pikų damos“, „Lohengrino“, „Kaukių baliaus“, „Žydės“ premjeras, kartu dirigavo simfoniniams koncertams. 1927 m. paskirtas muzikos mokyklos direktoriumi, energingai įsitraukė į kūrybinę ir pedagoginę veiklą, tad nutarė palikti teatro dirigento pultą.

 

Parengta pagal J. Bruverį

Leiba Hofmekleris

Leiba Hofmekleris (1900 – 1941), dirigentas, teatro pianistas korepetitorius. Pirmąjį premjerinį spektaklį „Trubadūrą“ parengė 1929 m. Nuo teatro veiklos antrojo dešimtmečio buvo pagrindinis baleto dirigentas. Dirigavo visus N. Zverevo statytus baletus, spektaklius per baleto trupės viešnagę Monte Karle ir Londone. Nacių nužudytas jų okupacijos pradžioje.

 

Parengta pagal J. Bruverį

Algimantas Kalinauskas

Algimantas Kalinauskas (g. 1923 m.), dirigavimo mokėsi pas Jeronimą Kačinską, Vienos valstybės operoje pas žymųjį austrų dirigentą Karlą Böhmą, pokario metais – Vilniaus konservatorijoje pas Michailą Šteimaną. Teatre diriguoti pradėjo 1943 m. 1946–1958 m. buvo Operos ir baleto teatro dirigentas.

 

Parengta pagal J. Bruverį

Vytautas Marijošius

Vytautas Marijošius (1911 – 1996), Klaipėdos mokyklos auklėtinis, penkerius metus padirbėjęs pianistu korepetitoriumi, 1933 m. pradėjo diriguoti kai kuriuos operos spektaklius. Po dirigavimo studijų Berlyne, Vienoje, Paryžiuje, Romoje, Prahoje 1938 m. buvo paskirtas operos meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu. Be keleto tuo metu repertuare buvusių operų ir baletų V. Marijošius dirigavo simfoninius koncertus. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1948 m. gyveno JAV, ten aktyviai dalyvavo lietuvių muzikos gyvenime, sukūrė operą „Priesaika“, kurią atliko Čikagos lietuvių opera. V. Marijošius pasižymėjo kaip dirigentas ir pedagogas, buvo Hartfordo universiteto profesorius.

 

Parengta pagal J. Bruverį

Juozas Pakalnis

Juozas Pakalnis (1912 – 1948), kompozitorius, fleitininkas, dirigentas. Kaip dirigentas debiutavo 1937 m. C. Pugni baletu „Arkliukas kupriukas“. Nuo tol iki savo baleto „Sužadėtinė“ rengė visas baleto (išskyrus B. Asafjevo „Kaukazo belaisvė“) premjeras. Dirigavo keletą operų. 1940 m. paskirtas įsteigto Operetės teatro vyriausiuoju dirigentu.

 

Parengta pagal J. Bruverį

Chaimas Potašinskas

Chaimas Potašinskas (1924 - 2009) – pianistas, dirigentas, teatrui atidavė 36 metus. Dirigavimą studijavo Vilniuje pas M. Šteimaną ir Leningrade pas I. Musiną. 1949 m. tapo teatro dirigentu. Nors Ch. Potašinskas yra dirigavęs nemažai operos spektaklių, pirmiausia jis buvo baleto dirigentas, kaip reta subtiliai jaučiantis šio žanro specifiką. Teatre dirbo iki 1985 m. Pradedant 1954-aisiais, parengė ir dirigavo beveik visų baletų premjeras – iki 1980 m. jų susidarė 39. 1945 – 1994 m. Ch. Potašinskas buvo Konservatorijos pedagogas.

 

Parengta pagal J. Bruverį

Stasys Šimkus

Stasys Šimkus (1887 – 1943), Valstybės teatro dirigentu dirbo keletą metų. 1931–1932 m. iš naujo pastatė „Kaimo garbę“, „Pajacus“, „Rigoletto“ ir „Toscą“. 1933 m. Šimkus iš teatro buvo atleistas ir paskirtas Švietimo ministerijos muzikos reikalų inspektoriumi.

 

Parengta pagal J. Bruverį

Juozas Tallat - Kelpša

Juozas Tallat - Kelpša (1889 – 1949), dirigentas, kompozitorius. Pirmasis lietuvių operos dirigentas, mokęsis vargonavimo, violončelės, kompoziciją ir dirigavimą studijavęs Peterburgo konservatorijoje, vėliau dar tobulinęsis Berlyne. Iki 1924 m. rudens J. Tallat – Kelpša buvo vienintelis teatro dirigentas. Be pirmosios lietuviškosios operos „Traviatos“ (1920 m.), surengė dar 24 operų premjeras, be pirmojo baleto „Coppélijos“ (1925 m.) parengė trijų vienaveiksmių baletų premjeras, tačiau vėliau dirigavimą baletams perleido 1924 – 1934 m. teatre dirbusiam orkestro koncertmeisteriui Ferdinandui Virzingui. 1921 m. pradžioje J. Tallat – Kelpša su teatro orkestru ėmė rengti simfoninius koncertus (vėliau dirigavo ir kitiems orkestrams). Atidavęs daug jėgų dirigavimo menui, J. Tallat – Kelpša ir mirė prie dirigento pulto – ištiktas širdies smūgio.

 

Parengta pagal J. Bruverį

Vytautas Viržonis

Vytautas Viržonis (1930-2010), vienas žymiausių savo kartos Lietuvos operos dirigentų. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre dirbo nuo 1953 metų. Pradėjęs darbą kaip pianistas, dirigento asistentas, 1956 m. ėmė savarankiškai diriguoti. 1959 m. paruošė savo pirmąją premjerą – V.Gokijelio operą „Raudonkepuraitė“. 1961 m. tapo teatro dirigentu. Tais pačiais metais stažavo Maskvos Didžiajame teatre pas A. Melik-Pašajevą. V. Viržonis parengė 43 operos, 10 baleto premjerų, jo repertuare - per 60 operos ir 15 baleto spektaklių. Tarp jų: G.Verdi „Aida“, „Rigoletto“, „Trubadūras“, „Otello“, G.Puccini „Madama Butterfly“, „Tosca“, „Mergina iš Vakarų“, J.Offenbacho „Hoffmanno istorijos“, G.Donizetti „Meilės eliksyras“ ir „Lucia di Lammermoor“,  Ch.Gounod „Romeo ir Džuljeta“, „Faustas“, V.Bellini „Norma“, A.Borodinas „Kunigaikštis Igoris“ (rež. B.Pokrovskis), P.Mascagni „Cavalleria rusticana“ ir daugelis kitų. Jis yra penkių lietuvių kompozitorių operų pirmasis dirigentas, 1990 m. parengė šveicarų kompozitoriaus A.Pfluger baleto „Katarsis“ pasaulinę premjerą. 1991 m. kartu su JAV lietuvių dirigentu A.Vasaičiu parengė A.Ponchielli operos „Lietuviai“ premjerą Čikagos lietuvių operoje ir Vilniaus teatre.

V. Viržonis dirigavo teatro gastrolėse Maskvos Didžiajame teatre, Varšuvos Didžiajame teatre. Taip pat, Rygoje, Taline, Maskvoje, Kazanėje, Kišiniove, Jerevane, Bulgarijoje, Vokietijoje, Čikagoje, Olandijoje, Suomijoje (Savonlinos operos festivalyje), Belgijoje, Šveicarijoje, Taivanyje ir kt.

1995 m. V. Viržonis subūrė kamerinį operos orkestrą, su kuriuo 3 kartus koncertavo Šveicarijoje (Bazelyje, Ciuriche ir kt.) bei Vokietijoje (Niurnberge, Štutgarte ir kt.). Nuo 1963 m. dėstė Lietuvos muzikos akademijoje, buvo šios aukštosios mokyklos profesorius. Nuo 2003 m. dirbo LNOBT operos studijoje.

Algis Žiūraitis

Algis Žiūraitis (1928 – 1998), 1950 m. baigęs konservatoriją (S. Vainiūno fortepijono klasę), tapo teatro pianistu korepetitoriumi. Ruošdamas S. Moniuszkos „Halkos“ premjerą M. Bukša pastebėjo jo polinkį ir sugebėjimus diriguoti. A. Žiūraitis dirigavo šios ir dar kelių operų spektaklius. 1958 m. baigęs Maskvos konservatoriją, į Lietuvą nebegrįžo. 1955 m. tapo SSRS radijo Didžiojo teatro orkestro dirigento asistentu, nuo 1960 m. buvo Maskvos Didžiojo teatro dirigentas.

 

Parengta pagal J. Bruverį


Pasidalink: