Personalijos / Dailininkai

Olga Dubeneckienė - Kalpokienė

Olga Dubeneckienė - Kalpokienė (1891 Sankt Peterburge – 1967 Kaune), lietuvių baleto artistė, baletmeisterė, dailininkė. Šokio mokėsi J. Smirnovos ir B. Romanovo baleto studijoje Sankt Peterburge, 1919 – 1922 m. Berlyne. Dailę studijavo privačiose studijose ir Sankt Peterburgo dailės akademijoje.

1921 m., grįžusi iš Berlyno, Kaune įsteigė pirmąją lietuviškojo baleto studiją (1922 m. surengė savo mokinių koncertą) ir penkis metus jai vadovavo. 1922 – 1925 m. Valstybės teatro baletmeisterė. Pastatė šokius visose teatre rodytose operose iki 1925 m.: A. Rubinšteino Demonas (1921), G. Verdi Rigoletto (1921), Ch. Gounod Faustas (1922), P. Čaikovskio Eugenijus Oneginas (1923), G. Bizet Carmen (1924) ir kt.

Sukūrė dekoracijų ir kostiumų eskizų eilei operų, baletų ir operečių:

Operos: R. Leoncovallis Pajacai (1922), P. Čaikovskis Eugenijus Oneginas (1923), J. Offenbachas Hoffmanno pasakos (1925), R. Wagneris Lohengrinas (1926), E. D‘Albert‘as Slėnis, E. Wolf-Ferrari Madonos brangenybės (1928), A. Ponchielli Gioconda (1929), G. Bizet Carmen (1930), J. Offenbachas La Perichole, D. Auberas Fra Diavolo, G. Rossini Sevilijos kirpėjas (1931), E. Wolf-Ferrari Keturi storžieviai, F. von Flotowas Marta (1935), G. Puccini, Bohema (1936), S. Šimkus, Pagirėnai (1942).

Baletai: N. Rimskis-Korsakovas Šecherezada, G. Auricas Jūrininkas, T. Prestonas, Baltosios rožės C. Pugni, Arkliukas Kupriukas (1937), B. Asafjevas Bachčisirajaus fontanas, Kaukazo belaisvis (1938, 1939).

O. Dubeneckienės – Kalpokienės mokiniai: M. Juozapaitytė, J. Jovaišaitė, B. Kelbauskas, E. Žalinkevičaitė.

 

Parengta pagal A. Ruzgaitę

Regina Songailaitė-Balčikonienė

Regina Songailaitė-Balčikonienė (1922–2007) – scenografė, docentė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė.  Į teatrą atėjo 1948 m., baigusi Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą; scenografijos mokėsi pas Liudą Truikį. 1974–1980 m. teatro vyriausioji dailininkė. Tautinio kostiumo žinovė ir kūrėja, daugybės scenografijos darbų autorė, operai ir baletui paskyrusi 32 metus. R. Songailaitė subrandino ir išlaikė savitą stilių, kuriame ryškėti pradedantis scenovaizdžio sąlygotumas, stilizacijos bruožai darniai susijungė su nuo pat kūrybos pradžios būdingu romantinės dvasios tapybiškumu.
Sukūrė scenografiją 22 operoms ir 19 baletų, kai kurių baletų scenografiją kūrė po du tris kartus. Parengė „Aidos“ spektaklių S. Daukanto aikštėje scenovaizdį. 1949 m. atkūrė M. Dobužinskio scenovaizdį „Faustui“, 1974 m. konsultavo jo atkūrimą. Pirmuoju darbu tapo „Gražinos“ scenografija (1949 m.).
Ilgame darbų sąraše: G. Puccini „Tosca“, „Bohema“, „Madama Butterfly“, G. Verdi „Rigoletto“, „Traviata“, „Aida“, „Sicilijos mišparai“, Requiem, A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“, L. Delibes‘o „Lakmé“, J. Offenbacho „Hoffmanno pasakos“, R. Wagnerio „Lohengrinas“, P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“, daugelis kitų operų. Sukūrė scenovaizdį daugeliui baletų 50-aisiais metais: L. Minkaus „Don Quijote“, P. Čaikovskio „Miegančioji gražuolė“, A. Adamo „Giselle“, E. Griego „Peer Gynt“, vienaveiksmiams baletams: M. Ravelio „Bolero“, C.M. von Weberio „Kvietimas šokiui“ ir kt.  Per kitą dešimtmetį: M. Čulakio „Tariamasis sužadėtinis“, P. Čaikovskio „Spragtukas“, A. Adamo „Korsaras“ ir kt., pirmąją naują baleto scenografiją naujųjų rūmų scenoje – „Gulbių ežero“ spektakliui (1974). Paskutinis darbas – B. Bartóko „Stebuklingas mandarinas“ (1978). Kūrybinę veiklą operos scenoje baigė J. Juzeliūno „Sukilėliais“ (1977). Atsisveikinusi su teatru atsidėjo kitiems darbams.

Parengta pagal J. Bruverį


Pasidalink: