Dovanų kuponai     

Personalijos / Baleto solistai

Leokadija Aškelovičiūtė

Leokadija Aškelovičiūtė (g. 1939 m.), 1959 m. baigė dabartinę Sankt Peterburgo A. Vaganovos choreografijos mokyklą. 1959 – 1987 m. metais šoko Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre. Per tą laiką L. Aškelovičiūtė sukūrė beveik visų klasikinių ir lietuviškojo repertuaro baletų vaidmenis: Aurorą, Mašą, Odetą-Odiliją (Čaikovskio „Miegančioji gražuolė”, „Spragtukas”, „Gulbių ežeras”), Kitrę (Minkuso „Don Kichotas”), Džuljetą (Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta”), Esmeraldą (Pugni „Paryžiaus katedra”), Žizel (Adamo „Žizel”), Svanildą (Delibes’o „Kopelija”), Beti, Mergaitę (Rekašiaus „Gęstantis kryžius”, „Aistros”), Drebulytę (Balsio „Eglė žalčių karalienė”). Pirmajame ir vieninteliame Lietuvos kino studijoje sukurtame filme-balete „Eglė žalčių karalienė” ji atliko Eglės vaidmenį”.

Voldemaras Chlebinskas

Voldemaras Chlebinskas (g. 1951 m.) – Lietuvos baleto solistas, LNOBT baleto trupės konsultantas. 1971 m. baigė tuometinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos choreografijos skyrių (V. Sasnausko klasę) ir buvo pakviestas į Valstybinį Operos ir baleto teatrą solistu (darbas teatre prasidėjo dar 1970 m., kai būdamas abiturientu buvo priimtas į teatrą stažuotoju).

Teatre V. Chlebinskui teko charakterinio šokėjo amplua. Solisto karjerą pradėjo čigonų šokiu C. Pugni balete „Paryžiaus katedra“ ir Raganos vaidmeniu B. Pawłowskio balete „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Sukūrė ryškius Rotbart‘o („Gulbių ežeras“), Espados („Don Kichotas“), Hilariono („Giselle“), fėjos Carabosse („Miegančioji gražuolė“), Tebaldo („Romeo ir Džuljeta“), Žalčio („Eglė žalčių karalienė“), Pinčiuko („Baltaragio malūnas“), Karenino („Anna Karenina“), Coppélijaus („Coppélia“) ir kitus vaidmenis, o vėlesnių metų spektakliuose – Marzellinos („Tuščias atsargumas“), Magdės („La Sylphide“), Žudiko („Macbethas)“, Judo („A Proba“), Frako ir Bonos Sforcos („Paskutinės pagonių apeigos“) ir kt. vaidmenis.

1985 m. šokėjui suteiktas Respublikos nusipelniusio artisto vardas, 1999 m. už Zorbos vaidmenį V. Chlebinskas pelnė Lietuvos teatro sąjungos prizą „Kistoforas“, 2000 m. jis apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Su LNOBT baleto trupe šokėjas gastroliavo Olandijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Egipte, Danijoje, JAV, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Švedijoje, Sirijoje, Zaire ir kitose šalyse. V. Chlebinskas yra dirbęs Vilniaus baleto mokykloje. 2000 – 2011 m. ėjo LNOBT baleto trupės direktoriaus pareigas.

Vytautas Kudžma

Vytautas Kudžma (g. 1946), baleto artistas, pedagogas, baletmeisteris. 1965 m. baigė Maskvos choreografijos mokyklą, kurioje mokėsi pas žymiuosius rusų pedagogus – J. Kondratovą, P. Pestovą, N. Čerkaskają. Nuo 1965 m. Lietuvos operos ir baleto teatro šokėjas, nuo 1967 m. solistas, nuo 2005 m. – šio teatro baleto trupės repetitorius. 19942006 m. dėstė Čiurlionio meno mokykloje.

Kūrybai būdingas lyriškumas, santūrus emocingumas, charakteriniams vaidmenims – ekspresyvumas. Sukūrė vaidmenų klasikiniuose, šiuolaikiniuose užsienio ir lietuvių kompozitorių baletuose:  Dezirė ir Zygfrydas – P. Čaikovskio Miegančioji gražuolė (1967) ir Gulbių ežeras (1968), Bazilis – L. Minkaus Don Kichotas (1968), Albertas – A. Adamo Žizel (1970), Francas, Kopelijus – L. Delibes‘o Kopelija (1980, 1983), Chuliganas – D. Šostakovičiaus Panelė ir chuliganas (1971), Vronskis, Kareninas R. Ščedrino Ana Karenina (1975, 2005), Romeo – S. Prokofjevo Romeo ir Džuljeta (1977), Marius – J. Juzeliūno Ant marių kranto (1969), Žilvinas – E. Balsio Eglė žalčių karalienė (1976), Baltaragis – V. Ganelino Baltaragio malūnas (1979). Sukūrė choreografinių kompozicijų: Adagio, pagal P. Čaikovskio muziką (2003), L. Vilkončiaus balete Piteris Penas, kartu su kitais choreografais (2005).

Gastroliavo D. Britanijoje, Egipte, Olandijoje, Meksikoje, Prancūzijoje, Argentinoje, JAV, Japonijoje, Vokietijoje, Mongolijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Švedijoje ir kitur.

1996 m. už nuopelnus skirtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirto laipsnio ordinas.

 

Parengta pagal H. Šabasevičių

Henrikas Kunavičius

Henrikas Kunavičius (g. 1925), 1944 m. baigė Valstybės teatro baleto studiją (V. Aukščiūno, B. Kelbausko mokinys).

1943–1968 m. buvo Lietuvos operos ir baleto teatro (iki 1948 m. veikė Kaune) solistas. 1946 m. stažavo Leningrado S. Kirovo operos ir baleto teatre. Daugelį metų šoko su savo scenos ir gyvenimo partnere Tamara Sventickaite.

Sukūrė daugiau kaip 45 vaidmenis. Kūrybinio žydėjimo metais šoko daugelį pagrindinių partijų Lietuvos valstybės baleto repertuare. Tai – Zygfrydas (P. Čaikovskis, „Gulbių ežeras“), Dezirė (P. Čaikovskis, „Miegančioji gražuolė“), Albertas (A. Adamas, „Žizel“), Bazilis (L. Minkus, „Don Kichotas“), Spartakas (A. Chačaturianas, „Spartakas“) ir kt. Solisto klasikinių baletų princai, pasak baleto artistės, kritikės Aliodijos Ruzgaitės, pasižymėjo ne tiek išoriniu artistiškumu, kiek savo jaunatvišku polėkiu, jausmų nuoširdumu, šokių ekspresija. Sukūrė įsimintinus vaidmenis lietuvių kompozitorių J. Gruodžio („Jūratė ir Kastytis“, Kastytis), J. Pakalnio („Sužadėtinė“, Antanas), J. Indros („Audronė“, Ugnius), J. Juzeliūno („Ant marių kranto“, Jonis), E. Balsio („Eglė žalčių karalienė“, Žilvinas) baletuose.

1952–1961 m. dėstė Čiurlionio meno mokykloje, vadovavo Choreografijos skyriui. 1968–1990 m. buvo Lietuvos televizijos muzikos redakcijos režisierius. Be to, nuolat rašė spaudoje.

Olga Malėjinaitė

Olga Malėjinaitė (1907 – 1939) – lietuvių baleto solistė. Gimė Kaune. Prasidėjus karui, 1915 m., su šeima išvyko į Petrogradą. 1918–1922 m. mokėsi Petrogrado teatro choreografijos mokykloje pas M. Romanovą. 1919 – 1920 m. dalyvavo Marijos teatro baletų ir operų spektakliuose (baletų „Raimonda“, „Miegančioji gražuolė“, operos „Eglė“). 1922 m. grįžo į Kauną, pradėjo lankyti Olgos Dubeneckienės baleto studiją ir šokti Valstybės teatre. Iki 1925 m. šoko operose (iki tol baleto spektakliai dar nebuvo statomi) – „Rigoletto“, „Demonas“, „Gegužės karalienė“ ir kt.
1925 – 1939 m. Valstybės teatro baleto artistė, jame sukurtų baletų pagrindinių vaidmenų pirmoji atlikėja. Pirmoji Swanildos („Kopelija“), Odetės-Odilijos („Gulbių ežeras“) atlikėja lietuvių scenoje. Buvo Sylvie („Sylvie“), Lisa („Užburtoji fleita“), Colombina, Ugnies paukštė („Arlekinada“), Colombina, Chiarina („Karnavalas“), Zaida („Islamėjus“), Alyvų fėja, Princesė Florina („Miegančioji gražuolė“), Kitri („Don Kichotas“) ir kt. 1935 m. su lietuvių baleto trupe gastroliavo Monte Karle ir Londone. Šokiui būdinga lyrizmas, judesių trapumas. Talentingos balerinos kūrybos kelią nutraukė ankstyva mirtis.

Tamara Sventickaitė

Tamara Sventickaitė (1922 10 14–2010 03 18) – viena ryškiausių XX a. vidurio lietuvių balerinų. 1932-1938 m. mokėsi Valstybės teatro baleto studijoje. 1938–1944 m. šoko Valstybės teatre, vėliau iki 1968 m. tuometiniame LTSR operos ir baleto teatre (dabar Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). Savo profesionalumą gilino Leningrado Kirovo operos ir baleto teatre (dabar – Sankt Peterburgo Marijos teatras).
T. Sventickaitė teatro scenoje debiutavo 1939 m., Nikolajaus Zverevo Valstybės teatre pastatytoje „Miegančiojoje gražuolėje“ (Alyvų fėja). Pagrindines partijas šoko nuo pirmųjų sezonų. Kol Lietuvoje nebuvo Genovaitės Sabaliauskaitės, kartu su balerina Marija Juozapaityte buvo daugelio jų vienintelės atlikėjos. Pagrindinis T. Sventickaitės baleto partneris – jos vyras, baleto primarijus Henrikas Kunavičius.
Ryškiausi T. Sventickaitės vaidmenys tai: Giselle (A. Adam, „Giselle“), Swanilda (L. Delibes „Coppélia“), Odette-Odile (P. Čaikovskis „Gulbių ežeras“), Aurora (P. Čaikovskis „Miegančioji gražuolė“), Raimonda (A. Glazunovas „Raimonda“), Kitri (L. Minkus „Don Quijote“), Esmeralda (C. Pugni „Paryžiaus katedra“), Zarema (B. Asafjevas „Bachčisarajaus fontanas“), Šecherezada (N. Rimskis-Korsakovas „Šecherezada“), Beatrice (M. Čulakis „Tariamasis sužadėtinis“) ir kt. Vaidmenys lietuvių kompozitorių baletuose:  Marytė (J. Pakalnis „Sužadėtinė“), Kastė ir Onė (J. Juzeliūnas „Ant marių kranto“), Eglė (E. Balsys „Eglė žalčių karalienė“), Jūratė (J. Gruodis „Jūratė ir Kastytis“), Audronė (J. Indra „Audronė“) ir kt.
Daug metų T. Sventickaitė atidavė šokio pedagogikai. Šį darbą ji pradėjo 1940 m. – iki 1941 m. buvo teatro baleto studijos pedagogė. Kelerius metus dirbo M. K. Čiurlionio meno mokykloje, 1968–1984 m. Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) šokio mokė dainininkus; buvo teatro baleto trupės repetitorė.

Valentina Tarasova

Valentina Tarasova (g. 1951 m.), balerina, šokio pedagogė. 1965 m. įstojo į M. K. Čiurlionio menų mokyklos Choreografijos skyrių. Baigusi mokslus, 1971 m. buvo priimta į Lietuvos operos ir baleto teatro trupę. 2006 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė klasikinio šokio specialybės magistrantūros studijas.

Per dvidešimt darbo metų teatre sukūrė eilę solinių vaidmenų. Tai - Uršulė (V. Ganelinas, „Baltaragio malūnas“, 1979), senjora Kapuleti (S. Prokofjevas „Romeo ir Džuljeta“, 1977), Gatvės Šokėja ir Čigonė (L. Minkus, „Don Kichotas“, 1978), fėja Carabosse (P. Čaikovskis, „Miegančioji gražuolė, 1981), Magde (H. Lovenskjold „Silfidė“, 1985), Bernarda Alba („Keturios dramos“, 1988) ir kt. Gastrolių metu lankėsi daugelyje užsienio šalių.

Teatre šoko iki 1992 m. Nuo 1995 m. dėsto aktorinį meistriškumą ir charakterinį šokį M. K. Čiurlionio menų mokykloje; nuo 2008 m. Lietuvos edukologijos universitete – klasikinį šokį.


Pasidalink: