Dovanų kuponai     

Opera

LIETUVOS NACIONALINIO OPEROS IR BALETO TEATRO
OPEROS TRUPĖ


MENINĖS VEIKLOS TARNYBA

Audronė Juozauskaitė, vadovė

Rita Brazaitienė, solistų koordinatorė
Evelina Rimšaitė, solistų koordinatorė

Jūratė Sodytė,  režisieriaus asistentė ir choreografė
Gediminas Šeduikis, režisieriaus asistentas
Liudmila Kopyrina, suflerė
Marco Borroni, sufleris
Kęstutis Šleinys, instrumentų derintojas

Operos koncertmeisteriai
Marco Borroni
Kristina Siomka
Olga Eleonora Taškinaitė

Režisieriaus padėjėjai
Sigitas Dirsė
Laima Kvasaitė
Giedrė Rubežienė

Miroslava Adomaitienė, gydytoja foniatrė
Jūratė Čekaitė, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytoja


Lietuva buvo viena pirmųjų Europos valstybių, pažinusi naująjį baroko meno žanrą – operą.
Vos 36 metams praėjus nuo operos žanro atsiradimo Florencijoje, 1636 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus Žemutinės pilies Didžiųjų kunigaikščių rūmų teatre įvyko pirmosios operos – dramaturgo Virgilio Puccitelli ir nežinomo kompozitoriaus opuso „Elenos pagrobimas"“premjera. Operos meno idėją iš Florencijos perėmė Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza.

Vėliau opera buvo rodoma Universiteto teatre, operą ir baletą Lietuvoje globojo įžymūs didikai Oginskiai, Radvilos, Tyzenhauzai ir kiti, išlaikę artistų trupes, rūmų teatrus. 1785 m. Vilniuje bei Klaipėdoje buvo įkurti viešieji Miesto teatrai. Nuo 1795 m. iki XX a. pradžios Vokietijos, Lenkijos ar Rusijos okupuotoje Lietuvoje buvo gniaužiama tautinė kultūra, tačiau tuo metu veikė nuolatinės lenkų, vokiečių, italų, rusų trupės, viešėjo gastroliuojančios operos trupės. 

1904 m. panaikinus spaudos draudimą, 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniuje, dabartinės Filharmonijos salėje buvo parodyta pirmoji lietuviška opera – kompozitoriaus Miko Petrausko ir dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio „Birutė“.

1918 m. buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, tačiau, lenkams okupavus Vilniaus kraštą, laikinąja sostine tapo Kaunas, sutelkęs pažangiausius kultūros bei mokslo žmones. Todėl čia 1920 m. įsikūrė vadinamoji Operos ir dramos vaidykla, prie kurios 1925 m. prisijungė baleto trupė – dabartinis Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.

Pirmoji profesionalaus Lietuvos operos teatro premjera – G. Verdi opera „Traviata“ – įvyko 1920 m. gruodžio 31 d. Šiame spektaklyje pagrindinius vaidmenis dainavo Kipras Petrauskas, Adelė Galaunienė, Antanas Sodeika, dirigavo Juozas Tallat-Kelpša. Per 20 metų sukauptas solidus repertuaras, pastatytos G. Verdi, Ch. Gounod, P. Čaikovskio, G. Puccini, R. Wagnerio, F. Halevy, M. Musorgskio, G. Bizet, W. A. Mozarto, M. Petrausko ir kitų kompozitorių operos - 82 premjeros.

Sudėtingas likimas Lietuvos operą, kaip ir visą Lietuvą ištiko 1940–aisiais. Karo metais, kad ir cenzūruojama nacių valdžios, opera gyvavo; netgi sėkmingai bandyta kurti atskirą trupę Vilniuje. Tragedija teatrą ištiko 1944–aisiais, prasidedant II sovietų okupacijai. Į Vakarus išvyko beveik 30 operos solistų, apie pusę baleto trupės, puikūs dirigentai, chorvedžiai, scenografai, kompozitoriai. Susibūrę Detmolde, 1947 m. jie pastatė ir 20 kartų parodė „Sevilijos kirpėją”. Paskui dauguma atvyko į JAV, kur 1957 m. pradėjo gyvuoti unikalus pasaulyje reiškinys – Čikagos lietuvių opera. Okupuotoje Lietuvoje nutrūko ryšiai su Vakarų Europos opera, neliko galimybių lietuvių dainininkams pasirodyti garsiosiose pasaulio scenose bei savojoje išgirsti jų atstovus, nutrūko ryšiai su vokalo pedagogikos centrais, kur anksčiau tobulinosi ar studijavo ne vienas teatro solistas. Ir vis dėlto, opera išgyveno.

1948 m. Opera perkeliama į Vilnių, senasis Pohuliankos teatras J. Basanavičiaus gatvėje tapo Operos ir baleto teatru.

1974 m. rudenį Lietuvos opera Vilniuje įsikėlė į naujus, modernius rūmus, suprojektuotus architektės Nijolės Bučiūtės.

Atgimimas suteikė operai naujų vilčių, naujų siekių, teatro gyvenime prasidėjo permainos. Atsirado ryšiai su išeivija, su Čikagos lietuvių opera, 1991 m. abi trupės parengė bendrą A. Ponchielli ,,Lietuvių” pastatymą. Lietuvos opera, jos kūrėjai ir solistai, pamažu grįžo į pasaulį, užimti  prideramą jai vietą pasaulio operos scenoje.

Šiuo metu LNOBT yra didžiausias operos ir baleto menus puoselėjantis teatras Lietuvoje. Teatras turi pastovią operos solistų trupę, chorą, atskiriems vaidmenims dainuoti kviečiami solistai – teatro svečiai, dažnai sulaukiame gastrolierių. Daugelis operos solistų yra tarptautinių konkursų laureatai, dainuojantys įvairiuose pasaulio teatruose.

Operos spektakliuose dalyvauja teatro choras (choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas), orkestras, baleto artistai. Sezono metu (rugsėjis–birželis) operos trupė rodo maždaug 15 pavadinimų spektaklius, parengia vidutiniškai dvi – tris premjeras. Per mėnesį rodoma vidutiniškai 10 operos spektaklių.

Pastaraisiais metais Lietuvos operai grįžus į pasaulinį operos teatrų kontekstą, operas LNOBT statė dirigentai Jonas Aleksa, Vytautas Viržonis, Liutauras Balčiūnas, Martynas Staškus, Gintaras Rinkevičius, Robertas Šervenikas, Modestas Pitrėnas, Alvydas Šulčys, svečiai David Perry (Anglija), Jacek Kaspszyk (Lenkija), Rolf Beck (Vokietija), Alejo Perez (Argentina), dirbo režisieriai Jonas Vaitkus, Eligijus Domarkas, Jonas Jurašas, Gintaras Varnas, Eimuntas Nekrošius, Dalia Ibelhauptaitė, Oskaras Koršunovas, Gytis Padegimas, Neeme Kuningas (Estija), Monika Wiesler (Austrija), Lech Majewski (Lenkija), Francesca Zambello (JAV), Gunter Kramer (Vokietija), Anthony Minghella (Anglija), David Alden (JAV), Robert Wilson (JAV), Mariusz Trelinski (Lenkija), Chen Shi-Zheng (JAV / Kinija), Arnaud Bernard (Prancūzija), Emilio Sagi (Ispanija), Vasilij Barchatov (Rusija) ir kt.

Pastaraisiais metais Lietuvos opera gastroliavo Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, Taivane, Varšuvos didžiajame teatre, Notingemo teatre (Didžioji Britanija), Izraelio Tel Avivo operoje, Ispanijoje, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Savonlinoje (Suomija), Dalhaloje (Švedija), Miškolcuose (Vengrija), Ljublijanoje (Slovėnija), Ravenoje (Italija), Guangdžou (Kinija) ir kt.


Pasidalink: