Baletas

LIETUVOS NACIONALINIO OPEROS IR BALETO TEATRO
BALETO TRUPĖ
 


Krzysztofas Pastoras, baleto meno vadovas 
Rūta Butvilienė, baleto direktorė
Jolanta Davolytė, baleto koordinatorė
Voldemaras Chlebinskas, baleto šokėjas - konsultantas
Skaidra Siparienė, baletmeisterio padėjėja
Danielius Kiršys, baletmeisterio padėjėjas

 

Baleto repetitoriai
Živilė Baikštytė
Aurelijus Daraškevičius
Rasa Taučiūtė
Vytautas Kudžma
Valerijus Fadejevas


Pianistės korepetitorės
Julija Antonova
Danutė Bernatavičiūtė
Eglė Gabrėnaitė 

 

Rima Šilvienė, masažuotoja

Lietuvos baleto trupė - viena geriausių Europoje 


Rūmų baleto užuomazgos Lietuvoje siekia 16 a. Lygiagrečiai šokis buvo kultivuojamas ir mokykliniame teatre (1570 m. įsteigtoje Vilniaus kolegijoje, 1579 m. pertvarkytoje į Vilniaus universitetą, 17 a. įsteigtose Kražių, Kauno ir kt. kolegijose). Daugiau kaip 200 metų Lietuvoje gyvavusi lotyniškoji mokyklinė drama jungė visas meno šakas, ir šokama buvo tiek tradicinių siužetų, tiek Lietuvos istorijos motyvais parašytose dramose.

1636 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teatre buvo pastatyta dramaturgo Virgilio Puccitelli ir nežinomo kompozitoriaus dramma musicale "Il ratto di Elena". Premjerą parengė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislavo Vazos rūmų teatras, vaidinęs abiejuose jungtinės valstybės sostinėse, Varšuvoje ir Vilniuje. Šiame teatre buvo apie 20 šokėjų.

Baletas ypač iškilo apie 18 a. vidurį. Vilniaus universitete buvo pastatyta baletais vadinamų dramų. Baleto trupes ir italų bei prancūzų baletmeisterių vadovaujamas baleto mokyklas laikė Lietuvos didikai. Tuomet jų rūmuose - ilgesnį ar trumpesnį laiką - veikė apie 10 teatrų; kai kurie gyvavo iki 19 a. pradžios. 1785 m. atidarytuose Vilniaus ir Klaipėdos viešuosiuose miestų teatruose baletas menkai tesiplėtė, tačiau 19 a. bėgyje baleto gyvenimą Lietuvoje praturtino prancūzų, italų, vėliau rusų trupių viešnagės.

Baletas Lietuvoje iš tiesų atgimė 1920 m. rudenį įsteigus Lietuvos operos ir baleto teatrą (jis atidarytas 1920 m. gruodžio 31 d. G. Verdi operos "Traviata" premjera). Teatro baleto trupė pirmą savarankišką spektaklį parodė 1925 m. gruodžio 4 d. Tai buvo L.Delibes "Coppelia" (iki tol trupė šoko tik operos spektakliuose). Vėliau buvo pastatyti A. Adamo, R.Drigo, P.L.Hertelio, P.Čaikovskio, L.Minkuso, A. Glazunovo, I.Stravinskiio ir kitų kompozitorių baletai, taip pat baletai pagal F.Chopino, R. Schumanno, C. Debussy, M.Ravelio, E. Satie, F. Poulenco ir kt. autorių muziką, lietuvių kompozitorių J.Karnavičiaus, J.Gruodžio, V.Bacevičiaus, B. Dvariono, J.Pakalnio baletai. 1935 m. Lietuvos baletas su labai dideliu repertuaru viešėjo Monte Karlo (10 spektaklių) ir Londono Alhambros teatre (32 spektakliai).
Esminiai pokyčiai įvyko 1944 m. vasarą, Lietuvą vėl okupuojant Raudonajai armijai. Į Vakarus emigravo labai daug teatro artistų, tarp jų apie pusę baleto trupės. Nustojo veikusi teatro baleto studija (tik 1952 m. Vilniaus meno mokykloje buvo įsteigtas Choreografijos skyrius, dabartinė Vilniaus baleto mokykla). Ir šios  mokyklos auklėtiniai, ir kviesti solistai iš garsiųjų, gilias klasikinio šokio tradicijas turinčių mokyklų, pvz. A. Vaganovos, lėmė baleto raidą Lietuvoje, kuria pagrįstai galime didžiuotis.
Dabartinę LNOBT Baleto trupę sudaro 68 šokėjai, 1992–2011 m. jai vadovavo Tatjana Sedunova, nuo 2011 m. spalio 10 d. – trupės meno vadovas Krzysztofas Pastoras, trupės direktorė Rūta Butvilienė.

Sezono metu (rugsėjis – birželis) trupė rodo 15–20 pavadinimų spektaklius, per mėnesį šokama vidutiniškai 10 spektaklių. Per sezoną parengiamos vidutiniškai 2 premjeros, trupė dalyvauja operos spektakliuose. 

Pastarųjų sezonų repertuare yra įvairių choreografijos stilių pastatymai, tarp jų - baleto klasikos aukso fondo spektakliai A. Adamo "Giselle" (choreografas O. Vinogradovas), pagal M. Petipa choreografiją pastatyti P. Čaikovskio "Gulbių ežeras",  "Miegančioji gražuolė", L. A. Minkuso „Bajaderė", choreografo Vladimiro Vasiljevo pastatyti L. A. Minkuso  "Don Kichotas" ir S. Prokofjevo "Romeo ir Džuljeta",  M. Theodorakio "Graikas Zorba" (choreografas Lorca Massine). Rodomi choreografo Boriso Eifmano „Raudonoji Žizel“ bei „Rusiškasis Hamletas“, R. Ščedrino „Ana Karenina" (choreografas Aleksej Ratmanskij), L. Delibes "Coppelia" (libreto autorius ir dailininkas Mihail Chemiakin, choreografas Kirill Simonov), du choreografo Andrejaus Melanjino spektakliai - P. Čaikovskio "Spragtukas" ir baletas pagal J. Strausso muz. „Žydrasis Dunojus". Repertuare taip pat yra H. Lovenskjoldo „Silfidė" (choreografo Johanno Kobborgo redaguota Bournonville'o versija), lietuvių choreografės Anželikos Cholinos baletas „Barbora Radvilaitė", bei trupės vadovo Krzysztofo Pastoro spektaklis pagal R. Wagnerio muz. „Tristanas ir Izolda". Rodome ir baletus vaikams - choreografo H. Majorovo „Čipolinas", W. Borkowskio „Snieguolė ir 7 nykštukai" ir kt.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Baleto trupė - tarptautinį pripažinimą pelniusi aukščiausio profesinio lygio trupė. Didžiulę šlovę jai pelnė pasaulinės baleto „Romeo ir Džuljeta" gastrolės su M. Rostropovičiumi, jam diriguojant baletas šoktas Vokietijoje, Prancūzijoje, Egipte, Kairo operoje, Graikijoje Salonikuose, JAV Vašingtone, Italijoje, Japonijoje, Osakos tarptautiniame festivalyje, Ispanijoje, Londono Barbecan salėje. Pastaraisiais metais Lietuvos baleto trupė, dažniausiai su klasikiniu repertuaru, gastroliavo Notingemo teatre (Didžioji Britanija), Italijoje, Ispanijoje, Varšuvos didžiajame teatre, Vengrijoje, Miškolcų festivalyje, Estijos nacionalinėje operoje, Vokietijoje, Bonos teatro tarptautiniame baleto žvaigždžių festivalyje ir kt.


Pasidalink: