|
LNOBT laikinam darbui reikalingas vyr. ekonomistas
LNOBT laikinam darbui reikalingas vyr. ekonomistas. Reikalavimai: aukštasis universitetinis ekonominis išsilavinimas, užsienio kalbos mokėjimas (pageidautina anglų k.), kompiuterinis raštingumas, geras viešųjų pirkimų išmanymas bei darbo patirtis šioje srityje ne mažiau 3 metų. Prašymus ir gyvenimo aprašymus atnešti į LNOBT Personalo skyrių arba siųsti elektroniniu paštu personalas@opera.lt. Informacija tel. (8 5) 262 5557.
Kviečia LNOBT vaikų operos studija „Mes žaidžiame operą“
Rugsėjo 4 d., šeštadienį, 12 val. LNOBT vyks priėmimas į LNOBT vaikų operos studiją „Mes žaidžiame operą“. Kviečiame!
Informacija tel. 8 615 10306; edukacija@opera.lt
Gerbiamieji žiūrovai,
Pasitikdamas naująjį, jubiliejinių metų sezoną, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras sveikina savo žiūrovus. Nors iki spektaklių pradžios dar liko pora savaičių, tačiau jau dabar galime pasidžiaugti Jūsų dėmesiu ir sėkmingai parduodamais bilietais. Į naujojo sezono spektaklius šiuo metu jau yra parduota per 22 000 bilietų, taip pat primename, kad iki rugsėjo 20 d. tebevyksta abonementų akcija.
Deja, pasikeitus kūrėjų kūrybiniams planams, teko šiek tiek koreguoti LNOBT repertuarą. Visgi, teatro prioritetas neabejotinai esate Jūs – mūsų artimiausi bičiuliai, žmonės, be kurių teatro veikla apskritai ko būtų verta?.. Todėl, negalėdami lapkričio mėnesį pakviesti Jus į planuotą G. Verdi operos „Otelas“ premjerą, nukeltą į kovo mėnesį, stengiamės kiek įmanoma sumažinti iškilusius Jums nepatogumus dėl netikėtai pasikeitusio repertuaro.
Atšaukti šie spektakliai:
2010 m. lapkričio 12, 13, gruodžio 29 ir 2011 m. vasario 26 d. nebus rodomas „Otelas“;
vasario 6 d. nebus rodoma „Snieguolė ir septyni nykštukai“;
kovo 8 d. nebus rodomas „Gulbių ežeras“;
kovo 9 d. nebus rodomas „Rigoletas“.
Naujai į repertuarą įtraukti šie spektakliai:
Lapkričio 7 d., sekmadienį, 12 val. baleto vaikams ČIPOLINAS premjera;
lapkričio 10 d., trečiadienį, 18.30 val. baletas GRAIKAS ZORBA;
lapkričio 11 d., ketvirtadienį, 18.30 val. opera ŽYDĖ;
lapkričio 12 d., penktadienį, 18.30 val. opera TRAVIATA;
lapkričio 13 d., šeštadienį, 12 val. baleto vaikams ČIPOLINAS premjera;
vasario 6 d., sekmadienį, 12 val. baletas vaikams ČIPOLINAS (lieka galioti tie patys bilietai);
vasario 26 d., šeštadienį, 18.30 val. opera RIGOLETAS;
kovo 18 d., penktadienį, 18.30 val. operos OTELAS premjera;
kovo 19 d., šeštadienį, 18.30 val. operos OTELAS premjera;
kovo 20 d., sekmadienį, 18.30 val. operos OTELAS premjera.
Jei esate pirkę bilietus į atšauktus spektaklius, maloniai prašome grąžinti juos į kasas, ir vietoj jų nusipirkti į nauju laiku rodomus spektaklius. Galioti lieka tik vasario 6 d. bilietai, kuomet keičiasi tik spektaklio pavadinimas – vietoj baleto vaikams „Snieguolė ir septyni nykštukai“ bus rodomas naujas baletas vaikams „Čipolinas“.
Atsiprašome už sudarytus Jums nepatogumus ir tikimės, kad patirti geri įspūdžiai spektaklių metu nustelbs šią nemalonią Jums ir mums situaciją.
Daugiau informacijos teatro interneto puslapyje www.opera.lt bei telefonais (8 5) 262 07 27, (+370) 615 51000, (+370) 612 46614. Kasos dirba 10-19 val., šeštadienį 10-18.30 val., sekmadienį 10-15 val.
LNOBT skelbia konkursą –perklausą simfoninio orkestro II smuikų grupės artistų laisvoms vietoms užimti
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras skelbia konkursą – perklausą orkestro II smuikų grupės artistų 2 laisvoms vietoms užimti.
Reikalavimai: aukštasis muzikinis, darbo patirtis simfoniniame orkestre; privalumas – stažuotės užsienyje.
Pasiruošti atlikti:
V.A.Mocartas. Koncertų smuikui Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 I dalys (pasirinktinai).
Orkestriniai sunkumai:
V.A.Mocarto operos „Figaro vedybos“ IV v. finalo fragmentas.
R.Vagnerio operos „Valkirija“ II v. III scenos įžanga.
L.Delibes baleto „Kopelija“ Nr. 9 – II variacija.
Skaitymas iš lapo.
Atrankos būdas: atlikto kūrinio meninio lygio įvertinimas komisijos posėdyje.
Konkursas-perklausa vyks Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatro Kamerinėje salėje 2010 m. rugsėjo 8 d. 15 val.
Pretendentai privalo pateikti šiuos dokumentus:
prašymą dalyvauti konkurse;
gyvenimo aprašymą;
asmens dokumentą (originalą ir kopiją);
išsilavinimą liudijantį dokumentą (originalą ir kopiją);
Dokumentai konkursui/perklausai priimami iki 2010 rugsėjo 2 d. 16.30 val. adresu:
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, A.Vienuolio g. 1, Vilnius arba
siųsti el.paštu: opera@opera.lt arba atnešti į teatrą nurodytu adresu.
Informacija: - Personalo skyrius (10 kab.) tel. 265 55 57; II smuikų grupės
koncertmeisterė Donata Dunovska tel. 8 652 07913 arba (nuo rugpjūčio 27 d.) - orkestro direktorius Henrikas Tarvydas tel. 2626814, mob.tel. 8 687 35432.
2010 06 23
Kodėl prie teatro tarnybinio įėjimo dažnai būriuojasi vaikai ?
 Birželio 17 d. vakarą LNOBT salė buvo pilnutėlė, – vyko paskutinis šį sezoną operos „Karmen“ spektaklis ir jo pažiūrėti atėjo ne tik prisiekę operos meno gerbėjai, bet ir daug mokslo metus baigusių jaunuolių. Tarp žiūrovų tikriausiai buvo ir jauniausių operos artistų – teatro vaikų operos studijos „Mes žaidžiame operą“ bei „Ąžuoliuko“ choro dalyvių bičiulių, norėjusių įsitikinti, kaip jų draugams seksis ne tik dainuoti, bet tuo pačiu metu ir vaidinti, atliekant sudėtingus režisieriaus nurodymus, ir būti lygiaverčiais operos žvaigždžių partneriais. Viskas sekėsi puikiai! Šaunuoliai jaunieji artistai – po spektaklio gyrė juos ir dirigentas Robertas Šervenikas, o besiskirstantys žiūrovai niūniavo smagią jų melodiją.
Gaila, kad operos neįmanoma perkelti (o gal įmanoma?) į LTV laidą „Talentų ringas“ – visa Lietuva galėtų pamatyti kokių gabių ir darbščių vaikų turime. O dirbti, kad galėtum dalyvauti LNOBT spektakliuose, tenka daug, nes pasaulio teatruose dirbantys režisieriai nenuvertina vaikams kompozitorių skirtų vaidmenų – jie būtini ir svarbūs. Ne veltui daugelyje operų ir net baletų (pvz. „Spragtukas“) yra tokių scenų.
Vaikystėje operos vaikų chore dalyvavo ir garsūs dabartiniai solistai Asmik Grigorian, Ieva Prudnikovaitė, Rafailas Karpis, LMTA dainavimą bestudijuojanti Aistė Miknytė ir kiti.
Mūsų jaunieji artistai lanko studiją „Mes žaidžiame operą“, kuri gimė prieš ketverius metus ir jau dalyvauja keliose operose, rengia koncertus Kalėdų ar Europos operos dienos progomis. Dainavimo, solfedžio, šokio ir sceninio judesio užsiėmimai vyksta šeštadieniais nuo 13 val. ir pirmadieniais nuo 14 val., individualiai ir grupėmis.
6 – 12 metų vaikai į grupes skiriami pagal amžių ir pasirengimą. Kartais ateina gabių penkiamečių, tad su nuostaba džiaugiesi matydamas juos atsiveriant ir stiprėjant.
Rugpjūčio 28 d. (šeštadienį) 11 val. lauksime norinčių stoti į LNOBT vaikų operos studiją „Mes žaidžiame operą“. Jei nespėsite, galite ateiti ir rugsėjo 4 d.
Mokestis – 100 Lt mėnesiui.
Informacija tel. 8 615 10306; edukacija@opera.lt
LNOBT edukacinių projektų koordinatorė
Sofija Jonaitytė
2010 06 22
„Pilėnai“ Trakuose – jau dešimtą kartą
 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia į paskutinius Vasaros sezono spektaklius. Kaip ir kasmet, jau dešimtą vasarą Trakų pilies kieme liepos 3 ir 4 d. rodomi V. Klovos „Pilėnai“, kiekvieną vasarą sukviečiantys minias žiūrovų. Po vasaros dangumi skleisis populiariausios nacionalinės operos melodijos, unikalioje istorinėje aplinkoje operos solistai vėl primins mums patriotizmo ir drąsos kupiną pilėniečių tragedijos istoriją. Skambės ypatingo populiarumo sulaukusi Ūdrio daina, svečių choras... Akį stebins ir režisieriaus E. Domarko išmonė, ir pilies gaisras... Arijoms galbūt pritars ir danguje laigančios kregždutės – juk orų prognozė liepos pradžiai žada gerą – saulėtą ir šiltą – orą. Diena Trakuose, pasibaigianti spektakliu Trakų pilyje, suteiks nepamirštamų įspūdžių. Beje, atkreipkite dėmesį, kad „Pilėnai“ rodomi ilgąjį savaitgalį, tad šventei laiko tikrai užteks.
Deja, šiemet „Pilėnų“ nebediriguos Maestro Vytautas Viržonis – šie spektakliai taip ir liko jo neįgyvendinta svajone... Tačiau prie dirigento pulto Trakų pilyje išvysime pirmą kartą šią operą diriguosiantį Robertą Šerveniką, ir galbūt, jo batuta atskleis dar nepažintus V. Klovos muzikos niuansus. Liepos 3 d. spektaklyje dainuos Eugenijus Vasilevskis, Julija Stupnianek, Inesa Linaburgytė, Ramūnas Urbietis, Liudas Norvaišas, Arūnas Malikėnas, Vytautas Kurnickas, Vladas Bagdonas, Deividas Staponkus, Jonas Valuckas, liepos 4 d. – Vytautas Bakula, Vilhelma Mončytė, Jovita Vaškevičiūtė, Ramūnas Urbietis, Egidijus Dauskurdis, Arūnas Malikėnas, Vytautas Kurnickas, Vladas Bagdonas, Deividas Staponkus, Jonas Valuckas. Spektaklių pradžia 21 val.
2010 06 21
G. Verdi „Traviata“ – sekmadienio vakaro malonumas
 Vasaros sezonas LNOBT birželio 20 d., sekmadienį, 18.30 val. kviečia į G. Verdi operą „Traviata“. Juk nors Lietuvoje „Traviata“ yra vos ne nacionalinė lietuvių opera, kurią, vos ne kaip Italijoje!, sudainuoti gali beveik kiekvienas operos mėgėjas, o garsioji Užstalės daina dažnai tiesiog užstalėje ir dainuojama, jos niekada neatsibosta klausytis, ypač, jei spektaklyje dainuoja puikiausių mūsų operos solistų ansamblis: Asmik Grigorian (kad tik be trukdymų grįžtų iš Rygos į mūsų sceną!), Edmundas Seilius, Vytautas Juozapaitis, Laima Jonutytė, Ona Kolobovaitė ir kiti. „Traviata“ iki šių dienų visuose pasaulio operos teatruose išlieka vienu dažniausiai statomų tradicinio repertuaro veikalų.
„Traviata“ - ne vien garsusis brindisi... Paklausykit, kaip, dar prieš pakylant uždangai, smuikai pradeda griežti užburiančiai aistringą meilės temą, tarsi iš anksto žinodami šios meilės istorijos skaudžią baigtį... Violetos, tos puolusios moters angelo širdimi, ir Alfredo istorija, tarsi amžinos meilės istorija, bet kur atsikartojanti visais amžiais, dar sykį patvirtina šventą tiesą: savo gyvenimo vakarą būsime teisiami pagal tai, kaip mylėjome. Tad prieš atsisveikinant iki kito sezono, kviečiame dar sykį pasimėgauti geriausių LNOBT solistų atliekama nuostabia G. Verdi opera.
2010 06 16
Netekome dirigento, profesoriaus Vytauto Viržonio (1930–2010)
 Šį rytą, eidamas 80-uosius metus, Anapilin išėjo vienas žymiausių savo kartos Lietuvos operos dirigentų, profesorius Vytautas Viržonis. Lietuvos operos riteris, be kurio indėlio šiandien nebeįsivaizduojama Lietuvos operos raida. Rugpjūtį būtume šventę 80 metų jubiliejų, iš jų teatre praleista jau beveik 60... Įvairia veikla susijęs su operos menu - pradžioje dirbęs pianistu korepetitoriumi, vėliau tapęs dirigentu. Nuostabus pasakotojas, savo prisiminimų fragmentais atskleidęs užburiančią teatro magiją, kuomet teatras buvo – ne darbas, bet gyvenimo būdas. Įvykiai, tapę istorija, emocijos ir išgyvenimai, nuvedantys į tolstančią praeitį. O gal tai ir buvo Maestro jaunatviškumo bei žibančių ugnelių akyse šaltinis? Kas ir kur, kada ir kaip besugražins tas žavingas akimirkas? Kas bepapasakos visus neišgirstus prisiminimus?..
Dirigentas Vytautas Viržonis (g. 1930) Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre dirbo nuo 1953 metų. Pradėjęs darbą kaip pianistas, dirigento asistentas, 1956 m. ėmė savarankiškai diriguoti. 1959 m. paruošė savo pirmąją premjerą – V. Gokijelio operą „Raudonkepuraitė“. 1961 m. tapo teatro dirigentu. V. Viržonis parengė 43 operos, 10 baleto premjerų, jo repertuare buvo per 60 operos ir 15 baleto spektaklių. Tarp jų: G. Verdi „Aida“, „Rigoletto“, „Trubadūras“, „Otello“, G. Puccini „Madama Butterfly“, „Tosca“, „Mergina iš Vakarų“, J. Offenbacho „Hoffmanno istorijos“, G. Donizetti „Meilės eliksyras“ ir „Lucia di Lammermoor“, Ch. Gounod „Romeo ir Džuljeta“, „Faustas“, V. Bellini „Norma“, A. Borodinas „Kunigaikšts Igoris“ (rež. B. Pokrovskis), P. Mascagni „Cavalleria rusticana“ ir daugelis kitų. Jis yra penkių lietuvių kompozitorių operų pirmasis dirigentas, 1990 m. parengė šveicarų kompozitoriaus A. Pfluger baleto „Katarsis“ pasaulinę premjerą. 1991 m. kartu su JAV lietuvių dirigentu A. Vasaičiu parengė A. Ponchielli operos „Lietuviai“ premjerą Čikagos lietuvių operoje ir Vilniaus teatre. V. Viržonio diriguotuose spektakliuose yra dainavę tokios pasaulio teatrų žvaigždės kaip Edda Moser, Virginia Zeani, Grace Bumbry, James King, Nicolae Herlea, Louis Quillico ir kt., šoko R. Striučkova, N. Bessmertnova, L. Kozi, Y. Yebra ir kt. Teatro gastrolėse 1986 m. V. Viržonis Maskvos Didžiajame teatre dirigavo „Otello“, „Miegančiąją gražuolę“ ir „Coppeliją“, gastrolėse Varšuvos Didžiajame teatre 1988 m. – dar ir „Normą“, Heilbrone - „Don Carlos“ ir „Giselle“, „Lucia di Lammermoor“ ir „Laisvąjį šaulį“. V. Viržonis dirigavo Rygoje, Taline, Maskvoje, Kazanėje, Kišiniove, Jerevane, Bulgarijoje, Vokietijoje, Čikagoje, Olandijoje, Suomijoje (Savonlinos operos festivalyje), Belgijoje, Šveicarijoje, Taivanyje ir kt.
1995 m. V. Viržonis subūrė kamerinį operos orkestrą, su kuriuo 3 kartus koncertavo Šveicarijoje (Bazelyje, Ciuriche ir kt.), bei Vokietijoje (Niurnberge, Stutgarte ir kt.).
Nuo 1963 m. V. Viržonis dėstė Lietuvos muzikos akademijoje, buvo šios aukštosios mokyklos profesorius.
Vytauto Viržonio veikla – itin įvairiapusė, Lietuvos operai jis nusipelnė ir kaip pianistas, ir kaip dirigentas, jis buvo žinomas kaip nuostabus pasakotojas, dažnai vedęs įvairius vakarus, susitikimus su operos žmonėmis. Neįkainojama jo patirtis repetuojant su solistais, atskleidžianti dainavimo subtilumus. Visi dabarties dainininkai – buvę jo studentai LMTA Operos studijoje. Nuo 2003 m. prof. Vytautas Viržonis dirbo LNOBT operos studijoje.
Esame dėkingi už visus jo nuveiktus darbus, tai neįkainojamas indėlis į Lietuvos operos istoriją. Ačiū, brangus Maestro, mums Jūsų labai trūks.
Velionis pašarvotas ritualinių paslaugų namuose „Nutrūkusi styga“ (Ąžuolyno g. 10, šalia Ledo rūmų). Lankymas nuo birželio 16 d., trečiadienio, 11 val.
Birželio 17 d., ketvirtadienį, 13.30 val. kortežas su karstu pajuda į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą. 14.00 – 14.30 val. atsisveikinimas su Maestro LNOBT Didžiojoje salėje. Laidotuvės Antakalnio kapinėse.
2010 06 15
LNOBT vasaros sezonas birželio 17 d. kviečia į „Karmen“
 „Jei padainavus Karmen spektaklį niekas tavęs salėje neįsimyli, vadinasi, dainavai blogai,“ – yra sakiusi mūsų legendinė Karmen Irena Jasiūnaitė. Birželio 17 d. LNOBT Vasaros sezonas kviečia į „Karmen“ – vieną paskutinių ir vieną geriausių savo pastatymų. Karmen spinduliuoja laukinę griaunamąją aistrą ir nepaaiškinamai viliojančią jėgą. Ko gero, tai viena charizmatiškiausių operos žanro herojų – tokią ją ir įkūnija pagrindinį vaidmenį dainuosianti Ieva Prudnikovaitė. Jos Karmen privertė stipriau plakti ne vieno žiūrovo širdį.
Tačiau spektaklyje pakerėjo ne vien solistė, premjera sulaukė stulbinančių ovacijų. Pastatyme nuostabiai dera viskas – ir muzika, ir vaizdas, ir sceninis vyksmas. Režisierius Arnaud Bernard ir dirigentas Robertas Šervenikas taip subtiliai atskleidžia aistrų, balansuojančių ant gyvenimo ir mirties ribos, dramą, kad abejingų jai likti negali: arba tu įsimyli Karmen, arba šalia sėdintį žmogų, kurį atsivedei, ar kuris tave atsivedė, atrodo, tik pasižiūrėti operos... Lieki priblokštas to, kas tarsi kokia juodoji magija sklinda iš scenos ir tiesiog pakeri. Susižavėjimas XIX a. prancūzų operos šedevru neslūgsta.
Bizet sukūrė veikalą, sulaukusį tūkstančių atlikimų, daugybės įvairiausių teatro pastatymų. Pagal jo muziką statomi baleto spektakliai, miuziklai, sukurta begalė populiariosios muzikos adaptacijų ir kino siužetų – keliasdešimt nebyliųjų, garsinių ir netgi animacinių filmų, o kur dar melodijos skambesys reklaminiuose klipuose ar mobiliuosiuose telefonuose. Kiekvienas iš mūsų galėtų sudainuoti nors po vieną ariją iš šios operos.
 Tačiau pirmiausia „Karmen“ – kertinis kiekvieno operos teatro repertuaro akmuo, dažniausiai pasaulyje statoma opera, labiausiai jaudinanti operos apraiška, idealus šio žanro pavyzdys. Birželio 17 d. Lietuvos operoje – iš tiesų išskirtinis vakaras, ir išskirtinė galimybė Jums išgirsti ne tik Ievą Prudnikovaitę, bet ir Vaidą Vyšniauską, Liudą Norvaišą, Sandrą Janušaitę, o ko vertas Arūno Malikėno ir Rafailo Karpio duetas!.. Ir visa tai vieno spektaklio metu, birželio 17 d., Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Neveltui Lietuvoje taip karšta!
Spektaklio pradžia 18.30 val.
2010 06 10
Naujasis jubiliejinių metų sezonas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Lietuvos operai – 90
Lietuvos baletui – 85
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras vienintelis Lietuvoje jau dabar, tik prasidėjus vasarai, kviečia į 2010 rudens – 2011 pavasario sezono spektaklius. Ir jau dabar turite galimybę rezervuoti ir įsigyti bilietus į visus ateinančio sezono spektaklius. Turint minty, kad atsitiktinai įsigyti bilietus prieš keletą dienų į daugelį spektaklių dažnai nebeįmanoma, kviečiame pasinaudoti išankstine galimybe rezervuoti sau šventę mūsų teatre jau dabar.
Ateinantį sezoną, 2010 metų gruodį, švenčiame išskirtinius jubiliejus – Lietuvos operai gruodžio 31 d. sukanka 90 metų, gruodžio 4 d. – Lietuvos baletui 85. Šios datos lėmė ir ypatingai iškilmingus, proginius spektaklius mūsų teatre. Jau rugsėjo pabaigoj baletas rengia iškilmingą Baleto savaitę, ir 29 d. kviečia į paskutiniąją savo premjerą, baletą „Kopeliją“, kuri prieš 85-erius metus ir pradėjo profesionalaus Lietuvos baleto kelią (ją rodome ir baleto gimtadienio proga gruodžio 4 d.). Šioji „Kopelija“ gerokai skiriasi nuo 1925 m. rodytos Kaune, joje gerokai daugiau E. T. A. Hoffmanno dvasios, gilumos ir mistikos, sukurtos garsaus dailininko Michailo Šemiakino ir choreografo Kirillo Simonovo. Kiti Baleto savaitės spektakliai džiugins garsiais svečiais – puikiais baleto solistais iš Maskvos. Rugsėjo 30 d. „Don Kichote“ šoks Olesia Novikova ir Leonidas Sarafanovas, spalio 1 d. „Bajaderėje“ – Anastasija Matvijenko ir Michailas Lobuchinas, spalio 2 d. balete „Žizel“ – Svetlana Lunkina ir Nikolajus Tsiskaridzė. Operos šventė prasidės ypatingomis dovanomis žiūrovams – LNOBT scenoje spalio 30 d. pirmą kartą Nepriklausomoje Lietuvoje ir vienintelį kartą Baltijos kraštuose koncertuos New York Philarmonic orkestras, pagal įvairius reitingus pasaulyje užimantis 2-3 vietas, kuriam diriguos jo meno vadovas Alan Gilbert, o lapkričio 2 d. F. Chopino ir R. Schumanno kūrinius skambins turbūt garsiausias šiuo metu pasaulio pianistas Evgenijus Kissinas. Operos savaitės spektakliai gruodžio pabaigoje tęs Operos šventę – 28 d. „Likimo galioje“ girdėsime Lietuvos operos solisčių solistę Violetą Urmaną ir publikai pažįstamą tenorą, dainavusį ir šio spektaklio premjeroje, Badrį Maisuradzę. 29 d. trečiojoje G. Verdi „Otelo“ premjeroje svečiuosis geriausiu Otelu tituluojamas solistas Vladimiras Galuzinas, o 30 d. kviesime į legendinę, beveik „nacionalinę“ lietuvių operą – G. Verdi „Traviatą“, su geriausiais mūsų solistais Asmik Grigorian, Vaidu Vyšniausku ir Vytautu Juozapaičiu pagrindiniuose vaidmenyse. Gruodžio 31 d. šventinį vakarą Naujuosius pasitiksime su Violeta Urmana ir jos vyru Alfredo Nigro.
Pasak LNOBT generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo, „Violeta Urmanavičiūtė – ypatingai retas reiškinys ne vien Lietuvos, tačiau ir viso pasaulio solistų kontekste. Jai užtenka išeiti į sceną, ir norisi iš pagarbos atsistoti, toks didžiulis šios asmenybės poveikis. Atrodo, kad visi aplodismentai būna skirti jai, net dainuojant spektaklyje ir ne patį pagrindinį vaidmenį... Tai nepaprastai ryški asmenybė ir vokalinėm, ir žmogiškom savybėm.“ Tuo didesnė garbė ir džiaugsmas mums. Tikimės, kad visi šie vakarai sukels neeilinį publikos susidomėjimą, ir bus graži šventė išskirtinių jubiliejų proga.
Šį sezoną minėsime ir nemažai mūsų operos ir baleto iškilių asmenybių jubiliejų. Prisiminsime operos solistus Eleną Čiudakovą (1925–1973), Kiprą Petrauską (1885–1968), Abdoną Lietuvninką (1921–1990), choreografą Vytautą Grivicką (1925–1990). Gražios sukakties proga sveikinsime operos solistę, sukūrusią daugelį mecosoprano vaidmenų, tarp kurių – jos nepamirštamoji Karmen – Ireną Jasiūnaitę (spalio 6 d.), sveikinsime dirigentus, mūsų operos legendas Rimą Geniušą (spalio 28 d.) ir Vytautą Viržonį, iki šiol diriguojantį teatre (jo jubiliejaus šventei teatre rengiamas iškilmingas koncertas gruodžio 1 d.). Baletas sveikins choreografą Elegijų Bukaitį ( sausio 15 d.), baleto solistus Raimondą Minderį (sausio 20 d.) ir Aleksandrą Molodovą (kovo 4 d.). Kartu su visu baleto pasauliu sveikinsime ir ypatingą Lietuvos baleto draugę, primabaleriną Mają Pliseckają (spalio 29 d.). Pasak LNOBT generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo, „skatinam švęsti jubiliejus, kurie reikšmingi akumuliuojant naujas kūrybines idėjas.“ Tokį jubiliejų spalio 14 d. „Rigoleto“ spektaklyje švęs Lietuvos operos solistas Vytautas Juozapaitis, prieš 20 metų pradėjęs savo kūrybinę karjerą.
Naująjį sezoną kviesime į premjeras, staigmena laukia baleto mylėtojų – šį sezoną baleto premjerų lauia daugiau nei operos. Didžioji operos premjera, viena gražiausių G. Verdi operų „Otelas“, laukiama lapkričio 12, 13 d., ją mūsų teatre stato režisierius Eimuntas Nekrošius (beje, birželio 18 d. La Scaloje įvyks jo režisuoto Ch. Gounod „Fausto“ premjera) ir dirigentas Daniele Rustioni iš Italijos, „Otelą“ taip pat diriguos Martynas Staškus ir Gintaras Rinkevičius. Baleto premjeros numatytos pavasarį – kovo 19, 20 d. rodysime visų pamėgtą, bet prieš keletą sezonų iš repertuaro dėl susidėvėjimo nuimtą K. Chačaturiano baletą vaikams „Čipolinas“, šį baletą statys tas pats choreografas H. Majorovas, tačiau scenografiją ir kostiumus kurs dailininkas iš JAV Valerijus Leventalis. Sezoną gegužės 27, 28 d. pabaigs dar viena baleto premjera, vienaveiksmis baletas pagal P. Čaikovskio muziką, „Pikų dama“, sukurtas prancūzų choreografo Roland Petit, ir jau pastatytas Maskvos didžiajame teatre.
Sezono metu sulauksime gastrolierių ir operos, ir baleto spektakliuose, džiugu, kad bus ir nemažai debiutų. Spalio 6 d. Karmen vaidmenyje debiutuos Jovita Vaškevičiūtė, spalio 8 d. balete „Graikas Zorba“ dainuos (taip taip!) Asmik Grigorian, spalio 15 d. „Meilės eliksyre“ Nemoriną pirmą kartą dainuos Merūnas Vitulskis, lapkričio 26 d. žavingąjį Grafą Danilą „Linksmojoje našlėje“ atliks Ramūnas Urbietis, o 28 d. „Bruknelėje“ Nykštukas Dzingutis bus Rafailas Karpis. Sugrįžusioje į LNOBT sceną, viename gražiausių mūsų pastatymų, operoje „Žydė“, Eleazarą gruodžio 17 d. dainuos Vaidas Vyšniauskas. Po gausių debiutų praeitą sezoną, baletas kol kas rengia vienintelį Romo Ceizario debiutą „Žizel“ spektaklyje lapkričio 27 d. Beje, visus numatytus atlikėjus Jūs galite rasti teatro interneto svetainėje www.opera.lt.
Rugsėjo pabaigoje teatre sulauksime tradicinių svečių – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, Vilniuje rodysiančio net tris nacionalinius veikalus: G. Kuprevičiaus miuziklą „Veronika“, A. Žigaitytės naują operą – fantasmagoriją „Frank‘Einštainas – XXI amžius“ ir A. Kučinsko operą vaikams „Bulvinė pasakaitė“.
Galimybę iš anksto ir su nuolaida pasirūpinti švente mūsų teatre Jums suteikia LNOBT abonementinė akcija, šiemet ji vyks iki rugsėjo 20 d. Perkantiems abonementą 5+ taikoma 30 % nuolaida. Iš spektaklių, rodomų šeštadieniais ir sekmadieniais, sudarytas abonementas 5+ savaitgaliai, jį perkantiems taikoma 25 % nuolaida. Šio sezono staigmena – abonementas Iškilmingasis 3+, dovanojantis galimybę su 10 % nuolaida įsigyti bilietus į operos ir baleto jubiliejų šventei skirtus spektaklius ir iškilmingus koncertus.
Naujojo sezono dovanos tuo nesibaigia. Kiekvienam, įsigijusiam LNOBT abonementą, teatras visą sezoną dovanoja žurnalą „Bravissimo“. Visi abonementai dalyvaus loterijoje, kurioje laimės teatro ir jo rėmėjų įsteigtus prizus.
Kviesdami Jus į mūsų spektaklius, linkime Jums pačių gražiausių išgyvenimų ir malonių įspūdžių Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre!
2010 06 07
Birželio 9 d., trečiadienį ir 10 d., ketvirtadienį, 18. 30 val. LNOBT kviečia į Vasaros sezono spektaklį, W. A. Mozarto operą „Figaro vedybos“.
 “Ar esate kada matę Don Žuaną ir Otelą viename asmenyje? Jei ne, tai turite puikią progą išvysti tai Grafo Almavivos vaidmenyje: pavydus ir kerštingas vyras įsimyli savo žmoną – sako solistas Vytautas Juozapaitis, debiutuojantis šioje rolėje. – Į “Figaro vedybas” kviečiu visus, kankinamus blogos nuotaikos – Mozarto muzika tai kaip ranka nuims.”
Taigi, mocartiškai žaismingas, kupinas rafinuotos ispaniškos elegancijos, subtiliu humoru nuspalvintos erotikos, Sevilijos karščio ir apelsinmedžių sodų kvapo kupinas naujasis pastatymas – šilumos ir džiaugsmo blyksnis mūsų kasdienybėje.
Žiūrovai pamatys Ispanijoje nutapytą specialią uždangą, kokios Lietuvoje dar nėra buvę: apšviesta iš scenos gilumos, ji - permatoma, o šviečiant į šią uždangą iš žiūrovų pusės, ji tampa nepermatoma, tarsi prabangiausias aksomas, siuvinėtas ir puoštas auksiniais kutais.
O scenoje bus daug šurmulio, pinsis intrigos, klasta bus nugalėta gudrumu ir triumfuos meilė. Beprotiškos dienos istorijoje, kur niekada negali žinoti, kokia staigmena tavęs laukia jau kitą akimirką, pagrindinius vaidmenis atliks (9 d.) – Vytautas Juozapaitis, Sigutė Stonytė, Joana Gedmintaitė, Egidijus Dauskurdis, Vilija Mikštaitė, o 10 d. – Dainius Stumbras, Sandra Janušaitė, Regina Šilinskaitė, Egidijus Dauskurdis, Vilija Mikštaitė. „Figaro vedybas“ diriguos Martynas Staškus.
„Figaro vedybos“ – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatymas bendradarbiaujant su Teatro Real de Madrid, Teatro Pérez Galdós de Las Palmas de Grand Canaria ir Asociación Bilba de Amigos de la Opera (A.B.A.O.)
Naujasis žurnalas „Bravissimo“
2010 06 04
 Po truputį įsisiūbuojant vasarai kviečiame skaityti naująjį gegužės–birželio „Bravissimo“, kurio akiratyje – LNOBT premjera, L. Delibes baletas „Kopelija“.
„Lietuvos baletas, Kopelijos linksmybės, Frankenšteino prototipas“ – o tai, kas sieja visus šiuos reiškinius, jums atskleis Eglė Ulienė. „Kūrinyje nuolat jaučiama mistika“, – teigia „Kopelijos“ choreografas Kirilas Simonovas, o jį kalbina Zita Abramavičiūtė. Helmutas Šabasevičius supažindina su nepaprasta asmenybe, pritrenkiančios biografijos dailininku Michailu Šemiakinu: „Metafizinių transformacijų meistras.“
Gegužės 8–9 dienomis LNOBT kartu su šimtu kitų Europos teatrų atvėrė duris Europos operos dienai. Kas vyko tomis dienomis teatre ir už jo sienų, aprašo Konstancija Zubrickaitė („Opera tiesia tiltus“).
Neseniai įvykusios, ilgai lauktos lietuviškos operos vaikams, Jono Tamulionio „Bruknelės“ premjerų atgarsiai – fotoreportaže „Bruknelės stebuklai“, o iš žurnalo viršelio į mus žvelgia pati pasakos herojė Bruknelė – solistė Joana Gedmintaitė. Žurnale skaitykite ir pokalbį su ja.
Šiais metais minėsime Lietuvos operos teatro 90-metį, o šiai sukakčiai skirtas Beatos Baublinskienės straipsnis „Kodėl neturime lietuviškos „Karmen“? Apie lietuviškų operų libretus“.
„Teatras – negailestingas meilužis“, – teigia LNOBT konstruktorė Jolita Stavarienė, atskleisdama netikėčiausias savo profesijos paslaptis, o rubrikoje „Menu akimirką žavingą“ Vytautas Viržonis prisimena praeities operos režisierių Antaną Zauką.
Spalvingi Kauno valstybinio muzikinio teatro puslapiai: apie prašmatnųjį operetės „Madam Pompadur“ pastatymą rašo Asta Mikelevičiūtė ir Alina Ramanauskienė.
Po „Naujosios operos akcijos“ dienas žvalgosi Agnė Biliūnaitė. Dar jūsų laukia Operos dienoraščiai, Linksmasis tyrimas, įvairenybės ir kryžiažodis, kurį išsprendus galima laimėti pakvietimus į LNOBT spektaklį.
Taigi, malonių vasaros akimirkų su žurnalu „Bravissimo“!
Justa Adomonytė
2010 05 24
LNOBT baletas gegužės 21, 22, 23 d. kviečia į baleto „Kopelija“ premjerą
„Noriu iš šleikčiai saldaus vodevilio padaryti tikrą Hoffmanną,“ – sako baleto dailininkas Michailas Šemiakinas, garsus pasaulyje kūrėjas
 Taip kaip operos talismanas lietuviams yra „Traviata“, taip baletui svarbi yra L. Delibes „Kopelija“, kuria 1925 m. gruodžio 4 d Lietuvoje prasidėjo baleto istorija. Ne kartą perstatyta, „Kopelija“ beveik visą laiką puikuojasi mūsų repertuare. Šį kartą ją stato talentingas choreografas Kirillas Simonovas, mūsų teatre sukūręs A. Šenderovo baletą „Dezdemona“, dirigentas Robertas Šervenikas ir vakar atvykęs į Vilnių dailininkas Michailas Šemiakinas (Mihail Chemiakin, JAV). Vargu ar naujame pastatyme rasime daug naivaus romantiško komizmo, kurio kupini ankstesni pastatymai. Šis baletas, kaip ir visa Hoffmanno kūryba, kviečia į mistikos ir nuojautų pasaulį, siurrealistinių vaizdinių ir fantazijos pasaulį. Spektaklio libretas naujai parašytas M. Šemiakino, Hoffmanno kūrybos tyrinėtojo, remiantis E. T. A. Hoffmanno „Smėlio žmogaus“ istorija.
Karnavalo kultūra, spalvos, paslaptingo žaidimo, juoko ir absoliučios rimties derinimas – tai labai šemiakiniška, tai ryšku ir naujajame pastatyme.
Michailo Šemiakino asmenybė labai gerai žinoma dailės pasaulyje, ir ne tik. Jo biografija, kaip ir kūryba, kaip reta įspūdinga. Gimęs 1943 m. Maskvoje, augo pokario Karaliaučiuje, tuomet visiškai sugriautame mieste: jo tėvas čia buvo paskirtas komendantu. Griuvėsiai, benamiai vaikai, vokiečių belaisviai, skurdas, ligos... Toje kasdienybėje jam atsivėrė šiame mieste gimęs neprilygstamasis keistų pasakų audėjas E. T. A. Hoffmannas, kurio istorijas jam skaitydavo mama, prieš karą – kino ir teatro aktorė, ir kurio kūryba paliko įspaudą visam gyvenimui. 1957 m. M. Šemiakinas buvo priimtas į tuometinio Leningrado I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros instituto specialiąją vidurinę mokyklą, iš kurios, kaip nepaklūstantis socialistinio realizmo principui, galiausiai buvo pašalintas. Giliai tikintis, pravoslavų vienuolyne praleidęs daug laiko, gyvenęs (ir iki šiol  tebegyvenantis) itin asketiškai, netgi galvojęs apie vienuolio tarnystę, tačiau po priverstinio „gydymo“ psichiatrijos klinikoje – anuo metu tai buvo įprastas būdas susidoroti su politiniais disidentais, metus gyveno atsiskyrėliu Kaukazo kalnuose, olose, kol organizmas išsivalė nuo visų cheminių preparatų. „Taip elgiasi kaime šuo, kai jam įkanda nuodinga gyvatė, jis išeina į mišką, ir arba grįžta visas išbadėjęs, bet pasveikęs, arba ne. Taip elgiausi ir aš. Laukiniai žvėrys negąsdino manęs, bijojau tik žmonių. Tačiau gyvatės erzino – jos mėgdavo naktimis susirangyti ant manęs, norėdamos sušilti. Vydavau jas lazda, bet ryte ola vėl jų būdavo pilna. Keista, nei viena jų manęs neįgėlė. Kai pajutau, kad organizmas pamažu išsivalo nuo chemijos, grįžau namo. Tačiau vis tiek priversdavau dirbtuvėje nakvoti mamą ir seserį, negalėdavau likti vienas. Apvyniodavau kaktą rankšluosčiu, nes šaltas siaubo prakaitas žliaugdavo veidu, ir versdavau save piešti, piešti, piešti!“
1971 m. M. Šemiakinas buvo priverstas išvykti iš tuometinės Sovietų Sąjungos. KGB jam leido pasirinkti: beprotnamis, tremtis arba emigracija. „Man išskyrė 50 dolerių ir uždraudė imti bet ką daugiau, net mažytį lagaminą. Niekas neturėjo žinoti, kad palieku Tėvynę. Išskridau su kareiviškais puskailiniais ir auliniais batais. Su manimi buvo tik bokserių veislės šuniukas – vienintelis, ką man leido pasiimti.“
 Iš pradžių M. Šemiakinas apsistojo Paryžiuje, 1980 m. persikėlė į Niujorką, tapo JAV piliečiu ir pragyveno ten iki 2009 m., tada Prancūzijoje įsigijo dvarą, apsigyveno jame ir šalia įkūrė savo įsteigtą Kūrybos filosofijos ir psichologijos institutą su visa jo kolekcija ir biblioteka. Kodėl Prancūzija? Kad būti arčiau Rusijos, sako dailininkas, pirmą kartą po tremties grįžęs į ją tik 1989 m. „Nuo jaunystės domiuosi filosofija, esu krikščionis, ir manau, kad viskas vyksta pagal Dievo planą.“
„Kodėl išvykau į Ameriką? Daug kas privertė mane palikti Europą, tačiau pagrindinė priežastis buvo mano, kaip dailininko, vystymosi problema. Aristokratiško gyvenimo pulsas jau seniai persikėlė iš Paryžiaus į Niujorką – europietiškiausią miestą pasaulyje.“
„Kažkada Dostojevskis rašė: kokias didžias idėjas jūs bedėtumėte į meno kūrinį, jei meniniu požiūriu jis silpnas, tai ir tos visos idėjos tampa nieko vertos. Todėl ir man svarbiausia mene – formos ir turinio harmonija. Mano dievybė mene – Harmonija.“
„Kolekcionuoju legendas apie save. Ir pats stebiuosi. Štai vienas draugas paprašė – pakviesk mane prie savo staliuko Maximo restorane... Nors aš pats ten net nebuvau, visi žino, kad ten yra didžiulis stalas su paauksuota lentele, kurioje išgraviruota mano pavardė, ir mokėti man ten nereikia.
Randai? Jų daug, yra ir uždirbtų muštynėse, ir Paryžiuje, ir Niujorke, tačiau dauguma jų tiesiog gamybinės traumos. Pavyzdžiui, liejant nuo skulptūros nukrito dar įkaitusi detalė, ir tiesiai ant veido.“
 „Visą gyvenimą bijojau padaryti kokią niekšybę. Išduoti, tapti smulkmenišku. Baisiausia man – prarasti pagarbą sau – tai nuopolio pradžia.“
„Garbės mane išmokė tėvas, grynakraujis kabardinų kunigaikštis, kas, beje, jam sudarė nemažai problemų. Siaubingais trisdešimtaisiais metais anketose jis išdidžiai pasirašinėdavo: kunigaikštis. Jam ir į galvą neatėjo, kaip galima atsižadėti savo tautos, savo šeimos! Aš taip pat priklausau kabardinams, kuriems garbės suvokimas aukščiau visko, tuo viskas paremta. Mano tėvas, anksti praradęs artimuosius, buvo įsūnytas baltagvardiečio karininko Šemiakino, kuris, deja, neužilgo žuvo pilietiniame kare. Tėvas tapo raudonarmiečių pulko augintiniu ir 13 metų pelnė savo pirmąjį kovinį ordiną. Visą savo gyvenimą vadinosi Šemiakinu, ir visada didžiavosi, kad priklauso Kardanovų giminei. Šiandien mano giminės – solidi Kabardino- Balkarijos gyventojų dalis, ir daug kabardinų, išblaškytų po pasaulį. Kardanovų klanui priklauso apie 65 tūkstančius žmonių, tarp kurių žymus dirigentas Jurijus Temirkanovas, Gerolamo Kardano, išradęs kardaninį veleną, gali būti, kad ir Pieras Cardenas – mano tolimas giminaitis.“
Michailas Šemiakinas buvo artimas aktoriaus Vladimiro Vysockio daugas. „Kartą 1974 m. užsuko pas mane Paryžiuje mano bičiulis Miša Baryšnikovas ir pasakė norintis supažindinti mane su vienu puikiu dainininku. Susitikom mes pas Marinos Vladi, Vysockio žmonos, seserį, irgi aktorę. Ji buvo ištekėjusi už italų grafo, gyveno ištaigingame name. Baryšnikovas visada ten apsistodavo, jie buvo dideli baleto gerbėjai. Ten aš pirmą kartą sutikau Vysockį. Jis dainavo savo dainas iki 4 ryto… Ir buvau pakerėtas jo talento ir žavesio.
Nebuvau iki tol jo matęs, bet jau pirmą vakarą mūsų sielos tarsi atrado viena kitą, atrodė, kad esam pažįstami labai seniai.
Bendraujant atsiverdavo kažkokie nauji dvasingumo klodai, mano to laiko grafikos darbuose atsirado daugiau dinamikos, ekspresijos, improvizacijos, trūkčiojantis gyvenimo pulsas. Volodios dainų temos irgi tapo gilesnės filosofiniu gyvenimo ir mirties suvokimu, atsiranda nebūties tema. Yra nemažai man skirtų dainų. Stengėmės saugoti vienas kitą, jei jau užgerdavom, tai paeiliui. Tik kartą linksminomės kartu, ir tas kartas apdainuotas Vysockio dainoje „Prancūziški velniai“. Vysockis buvo išskirtinė asmenybė. Tuo metu Paryžiuje bendravau su daugeliu Rusijos emigrantų, tai buvo ir rašytojai – Maksimovas, Nekrasovas, Galičius, Siniavskis, ir teatro žmonės – Nurejevas, Baryšnikovas... Tačiau amžiams daugais tapome su Vysockiu.“
„Matau Rusiją Saltykovo-Ščedrino akimis. Neįtikėtinas rusiškas kokteilis: chamizmas ir vergiškumas. Chamizmas dažnai traktuojamas kaip šaunumas, o vergiškumas transformuojasi į rusų žmogaus susitaikymą su lemtimi. Tačiau svarbiausia šiandieninės Rusijos tragedija, kad nėra idėjos, paskui kurią rusų žmogus turėtų žygiuoti. Rusų žmogui reikia žinoti, vardan ko jis kenčia, vardan ko egzistuoja.“
M. Šemiakino interviu fragmentai
2010 05 12
Kamerinės muzikos koncertas „Meilės dainos ir arijos“
Gegužės 14 d., penktadienį, 18 val. maloniai kviečiame į koncertą LNOBT Kamerinėje salėje „Meilės dainos ir arijos”. Teatro baleto trupė repetuoja naująją premjerą „Kopeliją“, didžioji scena užimta, tad operos solistams puiki proga pradžiuginti ir pamaloninti Jus gražiausiomis savo repertuaro arijomis ir dainomis. Šio koncerto programoje – G. Puccini, G. F. Händelio, U. Giordano, P. Čaikovskio operų arijos, prancūzų romantikų ir neapolietiškos dainos, rusų romansai. Ir visi šie kūriniai – apie meilę. Koncerte dainuos Sigutė Stonytė, Regina Šilinskaitė, Vytautas Bakula, Vytautas Kurnickas, Arvydas Markauskas, jiems akompanuos pianistės Jolanta Silkauskienė, Olga Taškinaitė, violončelininkė Roma Jaraminaitė. Daug gražios muzikos penktadienio vakarą! Koncerto pradžia 18 val., bilietų kaina 20 Lt.
2010 05 10
Europos operos diena
 Europos operos dienos proga Reklamos ir informacijos skyrius kolegas pasveikino nedidele staigmena – paroda teatro tarnybiniame bufete. Ši vieta, teatro bufetas, turi savo ypatingą aurą, savo legendas: štai prie to staliuko sėdi prof. Virgilijus Noreika, ten pietauja Vytautas Juozapaitis, čia Reginos koldūnus ragavo pats Anthony Minghella, ten – karštu šokoladu mėgavosi Jelena Obrazcova, o prie ano staliuko vaišinasi Eglė Špokaitė... Čia gali sutikti žmones, kuriuos mūsų kasdienybė paverčia kasdieniais, tačiau už teatro ribų jų vardus žmonės taria su didžiausia pagarba. O kad mums patiems čia būtų jaukiau – sumanyta ši paroda. Eksponatai – plakatai ir fotografijos su žymių solistų autografais, puantai, aksesuarai ir butaforijos datalės. Šios improvizuotos šventės herojus – Vilius Kraujalis, Reklamos ir informacijos skyriaus vadybininkas. Tai jo kolekcija tapo šios parodos branduoliu, tikimės, kad tai bus nepaprasto šios kavinės interjero užuomazga, ir paroda pasipildys nuolat. Už eksponatų įrėminimą esame dėkingi rėminimo firmai Artmonas, už pagalbą rengiant šventę – kavinės Opera direktorei Reginai Rakštienei.
Europos operos dieną švenčiame ne vieni, spustelėkite ant nuorodos http://operadays.eu/web/en/map_en.htm
2010 05 07
Sandėlio nuomos pirkimo skelbiamų derybų dokumentai
Vadovaujantis 2004 02 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 211 9.1, 9.2 ir 9.3 punktais LNOBT kviečia dalyvauti skelbiamose derybose dėl sandėlio nuomos pirkimo.Daugiau informacijos rasite ČIA. Susidomėjusiems reikalingus pirkimo dokumentus atsiųsime elektroniniu paštu. Kreiptis opera@opera.lt
2010 05 07
LNOBT „Žydė” Bydgoščiaus operos festivalyje
 Šiandien rytą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Operos trupė išvyko į gastroles – 17-ajame Bydgoščiaus operos festivalyje Lenkijoje gegužės 6 d. LNOBT rodys vieną įspūdingiausių savo spektaklių, vokiečio Guntherio Kramerio režisuotą F. Halevy operą „Žydė”.
Į festivalį išvyko solistai, teatro choras ir orkestras, mimanso artistai, grimeriai ir aprengėjos, scenos tarnybos, viso net 179 žmonės!, taip pat ir 11 tonų sveriančios spektaklio dekoracijos. „Žydėje” dainuos geriausi mūsų solistai – Joana Gedmintaitė, Regina Šilinskaitė, Edmundas Seilius, Vladimiras Prudnikovas, Arūnas Malikėnas, Deividas Staponkus, diriguos Martynas Staškus. Kartu su mūsų teatru gastrolių spektaklyje dainuos operos solistas iš Sietlo John Uhlenhopp, atliksiantis žydo Eleazaro vaidmenį. John Uhlenhopp, dainuojantis daugelyje Europos ir Amerikos operos teatrų, visai neseniai grįžo iš gastrolių Izraelio operoje, kur dainavo toje pačioje „Žydėje”, kartu su operos pasaulio garsenybėmis Neilu Shikoffu ir Francisco Casanova.
Bydgoščiaus operos festivalis rengiamas nuo 1994 metų ir yra didžiausias Lenkijoje renginys, pristatantis įdomiausius Lenkijos ir užsienio muzikinių teatrų spektaklius – operas, operetes, miuziklus, klasikinį ir modernųjį baletą. Festivalis vyksta viename iš šiuolaikiškiausiai įrengtų lenkų muzikinių teatrų, 2006 metais pastatytoje gražioje ir didelėje „Opera Nova“ scenoje. Šiemet savo spektaklius festivalyje rodys Bydgoščiaus operos teatras „Opera Nova“ (A. Ponchielli „Džokonda”), Baltijos opera iš Gdansko (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“), Lodzės didysis teatras (G. Verdžio „Aida“) ir Poznanės didysis teatras (J. Massenet’o „Verteris“). LNOBT bus vienintelis operą rodantis svečių teatras, festivalį užbaigs 50 metų jubiliejų atšventusi šiuolaikinio šokio trupė „Danza Contemporanea de Cuba“, atvežanti choreografo Matso Eko naujausius darbus, tarp jų - Havanoje sukurtą baletą „Casi Casa“.
LNOBT operos trupei gastroliuojant svetur, mūsų teatro scenoje viešės Kauno muzikinis teatras, baleto trupė repetuoja artėjančią baleto „Kopelija” premjerą.
2010 05 04
Paroda operos solisto Liudo Norvaišo jubiliejui
 Teatro fojė surengta nauja paroda, skirta operos solisto Liudo Norvaišo 50-ies metų jubiliejui paminėti. Per dvidešimt metų, praleistų operos scenoje, L. Norvaišas sukūrė per 30 vaidmenų. Tai – Ulrichas (V. Klova „Pilėnai“), Orovezas (V. Bellini „Norma“), Raimondas (G. Donizetti „Liučija di Lamermur), Leporelas (W. A. Mozartas „Don Žuanas“), Albanis (A. Ponchielli „Lietuviai“), Don Bazilijus (G. Rossini, „Sevilijos kirpėjas“), Pilypas ir Didysis inkvizitorius (G. Verdi, „Dona Karlas“), Tomas (G. Verdi „Kaukių balius“), Dalandas (R. Wagneris „Skrajojantis Olandas“), Poncijus Pilotas (J. S. Bachas „Pasija pagal Joną“) ir daugelis kitų.
L. Norvaišas yra gastroliavęs daugelyje pasaulio šalių, dirbęs Brėmeno, Erfurto operos teatruose. Dažnai dainuojantis Čikagos lietuvių operoje, koncertuose, dirbantis pedagoginį darbą.
Nuoširdžiai sveikiname jubiliatą!
2010 05 04
Švenčiame Europos operos dieną
 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras Europos operos dienos proga bičiuliams atveria duris!
Gegužės 8 dieną, šeštadienį, kviečiame į šiuos renginius:
10 val. teatralizuota ekskursija po teatro užkulisius (būtina iš anksto registruotis teatro informacijoje tel. (8 5) 2620727, (+370) 615 51000);
16-17 val. LNOBT Vaikų operos studijos „Mes žaidžiame operą“ ir modernaus ir klasikinio šokio kolektyvo „Polėkis“ šventinis koncertas V. Kudirkos aikštėje;
18.30 val. F. Leharo operetė „Linksmoji našlė“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Prieš spektaklį Jums paruošta momentinė loterija!
Gegužės 9 dieną, sekmadienį:
10 ir 15 val. teatralizuotos ekskursijos po teatro užkulisius (būtina iš anksto registruotis teatro informacijoje tel. (8 5) 2620727, (+370) 615 51000);
12 val. J. Tamulionio opera vaikams „Bruknelė“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Prieš spektaklį Jums paruošta momentinė loterija!
14 val. „Bruknelės“ kūrėjų susitikimas su žiūrovais teatro Raudonojoje fojė (į susitikimą įėjimas laisvas). Po susitikimo – teatralizuota ekskursija po teatro užkulisius.
Raudonojoje fojė lankytojai galės apžiūrėti vaikų piešinių konkurso Pasitikime „Bruknelę”! darbų parodą.
2010 04 29
Operos solistės Gražinos Apanavičiūtės jubiliejus
 Iškili operos solistė - Gražina Apanavičiūtė šįmet švenčia 70-ies metų jubiliejų. Kaip pastebi muzikologė Skirmantė Valiulytė, „gražiausius ir kūrybingiausius gyvenimo metus pašventusi vokalo menui, G. Apanavičiūtė paliko ne tik šiltus prisiminimus jos atkaklaus darbo ir vaisių liudininkams, bet ir savo balsą, skambantį iš garso ir vaizdo įrašų.
Iš gausaus dainininkės repertuaro išsiskiria nepamirštami vaidmenys – Toska ir Aida G. Puccini ir G. Verdi operose, Zenta R. Wagnerio „Skrajojančiame olande“, Elizabetė G. Verdi „Don Karle“, Mikaela G. Bizet „Karmen“, Margarita Ch. Gounod „Fauste“, Valdovė V. Barkausko „Legendoje apie meilę“ ir kt. įvairūs G. Verdi, C. Saint-Saenso, F. Poulenco, M. Durufle kūriniai, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, G. Mahlerio veikalų solo partijos. Savo balsu solistė žavėjo ne tik Lietuvos klausytojus – koncertuota buvusios Sovietų Sąjungos, Lenkijos, Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Švedijos, JAV, Prancūzijos ir kt. miestuose.“ (7 meno dienos, 2000).
Šiai sukakčiai paminėti teatro fojė surengta nauja paroda, kurioje eksponuojami teatro ir Lietuvos teatro muzikos ir kino muziejaus archyvuose saugomos G. Apanavičiūtės kūrybinį kelią fiksuojančios nuotraukos.
Nuoširdžiai sveikiname jubiliatę!
2010 04 29
LNOBT Vasaros sezonas kviečia į gražiausius spektaklius
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras šią vasarą pasitinka kviesdamas savo gerbėjus į gražiausius pastarojo sezono spektaklius. Atėjus vasarai, ištuštėjus teatrų salėms, daugelis miestiečių pasiilgsta teatro šurmulio, su nostalgija pasvajoja apie „ne krizės laikų“ festivalius... Tad LNOBT skelbia Vasaros sezoną ir šią vasarą kviečia ne tik į tradicinius V. Klovos „Pilėnus“ Trakų pilies kieme, bet ir į rinktinius, pačius įspūdingiausius spektalius mūsų teatre, su geriausiais mūsų šokėjais ir operos solistais.
Birželio 2 d., trečiadienį, rodome M. Theodorakio baletą „Graikas Zorba“. Ir nesvarbu koks bus oras, pasijusite tarsi saulėtoje Graikijoje, o iš teatro neabejotinai grįšite sirtakio žingsneliu. Šoks Aleksandras Molodovas, Eglė Špokaitė, Nerijus Juška, Aurelijus Daraškevičius, Živilė Baikštytė. Spektaklį diriguos, o paskutinius tradicinius sirtakio bisus galbūt drauge šoks net ir dirigentas Martynas Staškus.
 Birželio 3 d., ketvirtadienį, baleto trupė dovanoja H. Løvenskioldo „Silfidę“, nuostabiai romantišką istoriją apie neįmanomą žmogaus ir dvasios meilę, apie prigimtinę žmogaus pagundą leistis į nežinomybę ir pavojus. 19 a. nuostabiai graži, balta ir lengva „Silfidė“ įprasmino romantizmo ideologiją, už šokio žingsnelių slypėjo įvairiausios prasmės ir mintys, aistra ir polėkis. Gal kaip tik šis grožio ir poezijos, romantiškų svajonių pliūpsnis balete tapo svarbiausia „Silfidės“ triumfo priežastimi? Triumfo, lydinčio šį baletą iki šiol? „Silfidėje“ šoks Olga Konošenko, Aurimas Paulauskas, Martynas Rimeikis, Živilė Baikštytė, Valerijus Fadejevas ir kiti baleto artistai. Diriguos Alvydas Šulčys.
Birželio 9 (trečiadienį) ir 10 (ketvirtadienį) d. W. A. Mozarto opera „Figaro vedybos“. Mocartiškai žaismingas, kupinas rafinuotos ispaniškos elegancijos, subtiliu humoru nuspalvintos erotikos, Sevilijos karščio ir apelsinmedžių sodų kvapo kupinas naujasis pastatymas – šilumos ir džiaugsmo blyksnis mūsų kasdienybėje. Beprotiškos dienos istorijoje, kur niekada negali žinoti, kokia staigmena tavęs laukia jau kitą akimirką, pagrindinius vaidmenis atliks (9 d.) – Vytautas Juozapaitis, kuriam, beje, tai bus šio vaidmens debiutas, Sigutę Stonytę, Joaną Gedmintaitę, Egidijų Dauskurdį, Oną Kolobovaitę, 10 d. – Dainius Stumbras, Sandra Janušaitė, Regina Šilinskaitė, Egidijus Dauskurdis, Vilija Mikštaitė. „Figaro vedybas“ diriguos Martynas Staškus.
Birželio 17 d., ketvirtadienį, kviečiame į G. Bizet operą „Karmen“. Prancūziška opera, stilingiausiai atvaizdavusi Ispanijos čigonus, ir užkariavusi visą pasaulį, – „Karmen“ yra dažniausiai pasaulyje statoma opera, o ją sukūręs G. Bizet operos istorijoje pirmiausia ir išliko kaip vieno šedevro autorius. Paprastas, bet aistringas ir nepaprastai įspūdingas Prancūzų režisieriaus Arnaud Bernard pastatymas LNOBT abejingų nepaliko, ypač dainuojant geriausios metų solistės titulą už stulbinantį debiutą pelniusiai Ievai Prudnikovaitei. Jos partneriais scenoje bus Vaidas Vyšniauskas, Liudas Norvaišas, Sandra Janušaitė ir kiti. Diriguos Robertas Šervenikas.
Birželio 20 d., sekmadienį, G. Verdi „Traviata“. Lietuvoje tai opera, kurią mintinai moka vos ne kiekvienas operos mėgėjas! Nepaprasto grožio G. Verdi muzika pasakojama jaudinanti, tragizmo kupina meilės istorija, subtilus, įspūdingas kinų režisieriaus Chen Shi - Zhengo sukurtas spektaklis ilgam pasilieka širdyje. „Traviatoje“ dainuos Asmik Grigorian, Edmundas Seilius, Vytautas Juozapaitis, Laima Jonutytė ir kiti operos solistai, diriguos Robertas Šervenikas.
Liepos 3 (šeštadienis) ir 4 (sekmadienis) d., jau dešimtą kartą kviečiame į Trakų pilies kieme rodomą V. Klovos operą „Pilėnai“. Nuo 2001 m. vasaros, kuomet teatras įgyvendino savo seną svajonę – įkūnydamas didžiųjų pasaulio teatrų patirtį pakvietė į Vasaros sezono spektaklius Trakuose, „Pilėnai“ tapo įspūdingiausiu vasaros sezonų reginiu. Šalia nuostabios pilies, tarsi natūraliai sukurtos „Pilėnų“ istorinės dramos dekoracijos, nauja gaida suskambo operos arijos, nauju grožiu atsiskleidė spektaklio scenos. Ir nepaisant jokių oro prognozių, „Pilėnai” kiekvieną vasarą sukviečia minias žiūrovų. O šiemet sinoptikai prognozuoja itin gražią ir šiltą vasarą! „Pilėnuose“ dainuos Eugenijus Vasilevskis, Julija Stupnianek, Inesa Linaburgytė, Liudas Norvaišas, Ramūnas Urbietis, Vytautas Kurnickas (3 d.), Vytautas Bakula, Vilhelma Mončytė, Jovita Vaškevičiūtė, Egidijus Dauskurdis, Ramūnas Urbietis, Vytautas Kurnickas (4 d.). Įspūdinguosius „Pilėnus“ Trakuose diriguos Vytautas Viržonis.
Spektaklių pradžia LNOBT 18.30 val. Trakuose – 21 val.
Bilietai parduodami LNOBT kasose darbo dienomis 10-19 val., šeštadienį 10-18.30 val., sekmadienį 10-15 val. Jei sekmadienį vakare rodomas spektaklis, kasos dirba iki spektaklio pradžios.
Informacija ir bilietų užsakymas tel. 262 07 27, (+370) 615 51000, (+370) 612 46614, www.opera.lt
2010 04 26
Geriausia dovana Mamai – spektaklis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Balandžio 30 d. LNOBT kviečia į baletą „Ana Karenina“
 „... Pūga tarytum tik jos ir laukė. Ir žvakė, taip skaisčiai degusi, liepsnojusi meile, tvykstelėjo ryškia šviesa, nušvietusi Anai visa tai, kas anksčiau glūdėjo tamsoje... Staiga ėmė spragsėti, blėsti, ir amžinai užgeso...“ – rašė grafas Levas Tolstojus apie savo mylimiausią heroję. Ana, Anuška... Lemtingam šokiui pakviesta Majos Pliseckajos, mūsų teatre nuostabiai įkūnyta Eglės Špokaitės. Balandžio 30 d. kupiname meilės poezijos balete išvysime ją drauge su Nerijumi Juška, šoksiančiu žavųjį, aistringąjį karininką Vronskį. Visa šokio ekspresija, aistros, šeimos drama ir Anos tragedija, šio dueto įkūnyta scenoje, negali palikti abejingų salėje.
R. Ščedrino baleto „Ana Karenina“ pastatymas LNOBT, kurio premjera įvyko 2005 m. rudenį, iki šiol vienas įspūdingiausių spektaklių mūsų scenoje. Ir išradingu techniniu sprendimu – krintantis sniegas, arklių lenktynės, pagaliau tikras traukinys scenoje, ir subtilia choreografo A. Ratmanskio šokio poezija, spektaklis „Ana Karenina“ jau turi savo publiką. Tad padovanokite savo Mamai nuostabią šventę mūsų teatre ir nepamirštamus Eglės Špokaitės ir Nerijaus Juškos šokio įspūdžius.
Spektaklio pradžia 18.30 val. Bilietų kainos: 25, 35, 45, 55, 75, 180 Lt.
2010 04 22
 Itališkos muzikos pavasaris Lietuvos operoje!
Pagaliau pavasaris atėjo ir į Lietuvą. Gražiausios Giusepės Verdi operos, šią savaitę rodomos mūsų teatre, neabejotinai primins Jums – lietuviškai žvarboką pavasarį tikrai reikia pasitikti skambant itališkai muzikai.
Balandžio 21 d., trečiadienį, kviečiame į „Rigoletą“ su Dainiumi Stumbru, Edmundu Seiliumi ir Joana Gedmintaite, spektaklį diriguos Martynas Staškus. Balandžio 22 d., ketvirtadienį, nuostabioji „Traviata“, kurioje dainuos Asmik Grigorian, Vaidas Vyšniauskas, Vytautas Juozapaitis, diriguos Robertas Šervenikas. Tai specialiai Jums skirti mūsų geriausi pastatymai. Spektaklių pradžia 18.30 val. Bilietų kainos 20, 30, 40, 50, 60, 120 Lt.
2010 04 19
Atviras laiškas dėl pastaruoju metu eskaluojamos informacijos apie Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą
Pastaruoju metu vykdomas LNOBT generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo puolimas papiktino daugelį teatre dirbančių ir kuriančių menininkų. Eskaluojamos frazės nepateikiant konkrečių faktų ar įrodymų, nesigilinant į esmę, tiesiog meluojant ar teigiant nepatikrintus dalykus.
Vadovauti teatrui G. Kėvišas buvo paskirtas 2002 m. liepą. Meno pasaulyje tai žinoma asmenybė, vienas geriausių Lietuvoje meno vadybininkų, tad su jo atėjimu į kolektyvą buvo siejama daug naujų idėjų ir siekių, reikšmingų meninių projektų. Ir tai pasitvirtino – bene ilgiausiai Nepriklausomybės metais teatre dirbančio vadovo G. Kėvišo vadovavimo laikas išsiskiria kaip ryškus ir dinamiškas.
Buvo tikimasi ir teatro rekonstrukcijos. Teatras atidarytas 1974 m., scenos įrangą jame montavo Vokietijos kompanija SBS. Ši solidi firma sėkmingai dirba jau beveik šimtą metų, yra pastačiusi Europoje ne vieną teatrą. Paskelbus renovacijos konkursą, vokiečiai stebėjosi, kad mūsų scenos įranga apskritai dar veikia, nes Europos teatrai panašias rekonstrukcijas atlieka kas 15–20 metų. Turint tai omenyje, galima sakyti, kad didžiausias Lietuvos nacionalinis teatras scenos įrangą eksploatavo du kartus ilgiau – tol, kol techniniam personalui tapo tiesiog nesaugu dirbti, o artistams – pavojinga būti scenoje. Rekonstrukcija buvo būtina ir neišvengiama.
Ir ne vien scenos. Pro fojė langus švilpavo vėjai, salėje buvo lopomos kėdės... Teatro rekonstrukcija buvo pradėta 2003 m. ir vyko nuolat, nenutraukiant sezono metu rodomų spektaklių. Salėje buvo pakeistos kėdės ir grindų danga, kas smarkiai pagerino akustiką, fojė pakeisti langai, dėl ko iš karto sumažėjo šildymo sąnaudos, paklota nauja kiliminė danga ir t. t. Šiuos pokyčius pastebėjo ir įvertino teatro žiūrovai. Tačiau tai, ką mato žiūrovai, – tik nedidelė dalis to, kas turi padėti teatrui sėkmingai funkcionuoti.
Svarbiausia teatro vieta – scena. Todėl 2006 m. buvo pradėti rekonstruoti scenos mechanizmai. Visus pakeitimus vertina ir vertins šioje scenoje dirbantys ir šiai scenai kuriantys menininkai. Sumontuotos specialios grindys baleto spektakliams, apie kurias Maskvos didžiojo teatro solistai, šokę geriausiose pasaulio scenose, 2009 m., savo gastrolių mūsų teatre metu, sakė, kad tai vienos geriausių grindų, ant kokių jiems yra tekę šokti. Tokios pat specialios grindys įrengtos ir baleto repeticijų salėje.
Rekonstrukcija įgalino statyti aukščiausio meninio lygio spektaklius. Per šiuos beveik aštuonerius G. Kėvišo vadovavimo kolektyvui metus teatre įvyko 40 premjerų. Tarp jų – operų Žydė, Skrajojantis olandas, Madam Baterflai, Pasija pagal Joną, Karmen, Figaro vedybos, baletų Rusiškasis Hamletas, Ana Karenina, M. Petipa šedevrų ir kt. ryškių kūrinių pastatymai. Jų statytojai – pasaulyje pripažinti kūrėjai: Oskaro laureatas Anthony Minghella, Robertas Willsonas, Chen Shi-Zhengas, Francesca Zambello ir kt. Didžiuojamės pastatytais nacionaliniais veikalais – operomis Lokys, Ugnis ir tikėjimas, Dalia, Bruknelė, baletais Acid City, Dezdemona. Žymiausi lietuvių režisieriai, gyvenantys Lietuvoje ir už jos ribų, turėjo galimybę teatro scenoje statyti naujas operas. Tarp jų – Dalia Ibelhauptaitė, Oskaras Koršunovas, Eimuntas Nekrošius, Gintaras Varnas, Gytis Padegimas. Tarptautinius standartus atitinkanti scenos įranga įgalino kurti pasaulinius, aukščiausio meninio lygio pastatymus. Lietuvos teatras pirmą kartą kaip lygiavertis partneris dalyvavo tarptautiniuose koprodukciniuose pastatymuose su Anglijos nacionaline opera, Paryžiaus Châtelet, Madrido Teatro Real, Niujorko Metropolitan Opera ir kt. teatrais. Mūsų teatras tapo žinomu ir gerbiamu Europos operos bendrijos nariu. Didžiuojamės ir džiaugiamės galėdami dalyvauti šiame kūrybos procese, tai įvertino ir gausūs teatro lankytojai.
Deja, vertinant teatro veiklą, šie laimėjimai ir darbo rezultatai nutylimi. Rekonstrukcija tapo dingstimi susidoroti su kūrybiškai dirbančiu vadovu. Daugiau kaip metus vyksta tyrimas. Atitinkamoms instancijoms pateikti visi prašomi dokumentai, įrodantys rekonstrukcijos lėšų panaudojimo skaidrumą. Teatro iniciatyva UAB Ernst & Young Baltic 2009 m. atliko nepriklausomą auditą, kurio nepriklausomo vertinimo ataskaitoje nepateikta jokių pastabų dėl nepagrįsto rekonstrukcijos darbams skirtų lėšų panaudojimo. Teatre dirbo Valstybės kontrolė, vyksta prokuratūros tyrimas, atsakysiantis į visus kilusius klausimus.
Pasitikėkime teisėsauga, netrukdykime jai. Teisėsaugininkai kaltinimų G. Kėvišui nepateikė ir įtariamuoju jo nepaskelbė, tačiau vis tiek eskaluojami jokiais įrodymais nepagrįsti kaltinimai.
Teatro kolektyvas pasitiki savo vadovu ir palaiko jį. Visi nori dirbti savo darbą, kurti ir nebūti trukdomi skleidžiamos informacijos negatyvizmo.
Kad teatras galėtų normaliai gyvuoti, rekonstrukcija buvo būtina. Džiaugiamės jos metu atliktais patobulinimais, leidžiančiais mums siekti vis aukštesnės meninės kokybės, kurti techniškai sudėtingesnius spektaklius ir atitikti pasaulinius standartus.
Robertas Šervenikas, LNOBT muzikos vadovas, Nacionalinės premijos laureatas
Česlovas Radžiūnas, LNOBT choro meno vadovas
Tatjana Sedunova, LNOBT baleto meno vadovė
Martynas Staškus, LNOBT dirigentas
Sigutė Stonytė, LNOBT solistė, Nacionalinės premijos laureatė
Vytautas Juozapaitis, LNOBT solistas, Nacionalinės premijos laureatas
Virgilijus Noreika, solistas, Nacionalinės pažangos premijos laureatas
Eimuntas Nekrošius, režisierius, Nacionalinės premijos laureatas
Gintaras Rinkevičius, dirigentas, Nacionalinės premijos laureatas
Dalia Ibelhauptaitė, režisierė
Modestas Pitrėnas, dirigentas
Asmik Grigorian, LNOBT solistė
Eligijus Butkus, LNOBT baleto solistas
Olga Konošenko, LNOBT baleto solistė
Viktoras Vyskupaitis, LNOBT scenos įrenginių techninis direktorius
Levas Kleinas, LNOBT vyriausiasis šviesų dailininkas
2010 04 07
Pergalė tarptautiniame konkurse
Sveikiname operos solistą Deividą Staponkų Tarptautiniame dainininkų konkurse Lonigo (Italija) mieste užėmusį antrąją vietą, o jo akompaniatorę pianistę Audronę Juozauskaitę – akompanavimo meno nominacijoje pelniusią I-osios vietos diplomą.
2010 03 31
„Auksinių scenos kryžių“ laureatai LNOBT
Kovo 27-ąją, Tarptautinės teatro dienos proga, buvo paskelbti „Auksinių scenos kryžių“ laureatai.
Operos meno premiją pelnė Arūnas Malikėnas, apdovanotas už Dankairo vaidmenį operoje „Karmen“. Operetės/miuziklo meno premiją ir „Auksinį scenos kryžių“ už Misis Lovet vaidmenį miuzikle „Svynis Todas“ gavo operos solistė Asmik Grigorian. Baleto/šokio meno apdovanojimą už Džeimso vaidmenį balete „Silfidė“ atsiėmė šokėjas Eligijus Butkus. Sveikiname juos, didžiuojamės jais ir džiaugiamės jų sukurtais vaidmenimis.
„Auksinius scenos kryžius“ kartu su piniginėmis premijomis Kultūros ministerija skiria labiausiai per metus nusipelniusiems teatro kūrėjams. Apdovanojimai pradėti teikti 2004-aisiais ir pakeitė nuo 1995 metų teiktą „Kristoforą“.
2010 03 29
 Velykoms artėjant – dieviškosios harmonijos Pasija pagal Joną
Velykų šventėms artėjant – Pasija pagal Joną – dieviškosios J. S. Bacho harmonijos ir subtiliai ekstravagantiškos R. Wilsono režisūros spektaklis LNOBT scenoje
Didžiąją savaitę, balandžio 1 d., ketvirtadienį, ir 2 d., penktadienį, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia į dieviškosios harmonijos kūrėjo J. S. Bacho (1685–1750) Pasijos pagal Joną inscenizacijos spektaklį, parengtą kartu su Chatelet teatru Paryžiuje ir Vilniaus festivaliu‘2007.
Pasiją pagal Joną režisavo, choreografiją, scenografiją ir šviesų dizainą sukūrė Robertas Wilsonas iš JAV, operos režisierius, nuolat garsėjantis savo įspūdingais, netradiciniais pastatymais. Būtų sunku įsprausti Wilsono teatrą į kokius nors konkrečius apibrėžimus, tačiau neabejotinas menininko talento įspaudas žaižaruoja postmodernaus teatro estetikoje. Muzika ir judesys, žodis ir šviesa, neįprastas šių įprastų teatro komponentų maišymas, lemia naują, netikėtą, užburiantį sceninį vyksmą. Šis nepaprastos įtaigos pastatymas, sulaukęs vien gerų kritikos atsiliepimų, iš tiesų yra LNOBT repertuaro puošmena.
Pasija, Kristaus kančios istorija, priverčianti dažną permąstyti savo paties buvimo prasmę, iš esmės nėra sceninis žanras, nors ir turintis nemažą teatralizuoto atlikimo tradiciją. LNOBT pastatyme visi scenos vyksmo komponentai itin subtiliai kuria vizualinę J. S. Bacho veikalo minčių, idėjų reikšmingumo atmosferą, tarsi nukelia žiūrovus į kitokią realybę. Kasdienybės skuboje, triukšmingame ir paviršutiniškame bėgime, raskite laiko tikrajai sielos šventei, Pasija pagal Joną skirta tiems, kas ieško prasmės ir gilumos, ir tikrų, subtilių meno pojūčių.
Pasijoje dainuos mūsų operos solistai – Kęstutis Alčauskis, už Evangelisto vaidmenį šiame spektaklyje 2007 m. Operos švyturių apdovanojimuose pelnęs Metų operos solisto vardą, Mindaugas Zimkus, Egidijus Dauskurdis, Liudas Norvaišas, Eugenijus Barkovskis, Saulius Laurrinaitis, Jūratė Rudžianskaitė. Sulauksime svečių, vienas iš jų - Vilniaus publikai puikiai pažįstamas Johannes von Duisburg iš Vokietijos, taip pat pripažintos baroko muzikos atlikėjos Jana Mamonova (Rusija) ir Sophie Harmsen (Vokietija). Spektaklyje dalyvauja šokėja Laimutė Petersonaitė. Pasiją diriguos Rolf Beck iš Vokietijos.
Į šiuos abu spektaklius moksleiviams, studentams, mokytojams ir dėstytojams, o balandžio 2 d. ir senjorams – bilietai kainuos po 10 Lt.
2010 03 26
Netekome baleto primadonos Tamaros Sventickaitės
 2010 kovo 18 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos baleto primadona, buvusi LTSR liaudies artistė (1959) Tamara Sventickaitė - Kunavičienė.
Tamara Sventickaitė 1932-38 m. mokėsi Valstybės teatro baleto studijoje ir nuo 1938 iki 1944 metų šoko Valstybės teatre, o vėliau iki 1968 m. tuometiniame LTSR operos ir baleto teatre. Tamara Sventickaitė savo profesionalumą gilino Leningrado Kirovo operos ir baleto teatre (dabar - Sankt Peterburgo Marijos teatre). Baleto artistės T. Sventickaitės biografijoje įrašyti ryškiausi ir svarbiausi baleto vaidmenys, sukurti to meto teatro spektakliuose: Odeta-Odilija - P.Čaikovskio „Gulbių ežeras“, Aurora P. Čaikovskio „Miegančioji gražuolė“, Žizel A. Adamo „Žizel“, lietuvių kompozitorių – Marytė J. Pakalnio „Sužadėtinė“, Kastė ir Onė J. Juzeliūno „Ant marių kranto“ ir kt. Baigusi baleto artistės karjerą Tamara Sventickaitė toliau savo profesines žinias perteikė jaunajai kartai, dėstydama tuometinėje Lietuvos Konservatorijoje. Šoko virtuoziškai, temperamentingai, ypač raiškūs buvo jos lyriniai vaidmenys.
Laidotuvės kovo 20 d., šeštadienį, 14 val. Antakalnio kapinėse.
2010 03 19
Teatrui reikalingas juristas
Teatrui reikalingas juristas. Reikalavimai: aukštasis juridinis išsilavinimas (darbo teisė), užsienio kalba (anglų privaloma), darbo patirtis ne mažiau 3 metų. Kreiptis į Personalo skyrių tel. 262 5557 arba el. paštu personalas@opera.lt.
2010 03 09
„Bravissimo“ alsuoja pavasariu
 Pavasarinis kovo–balandžio žurnalas „Bravissimo“ kaip visuomet spalvingas, pilnas malonių staigmenų, premjerų spindesio ir tikrai netikėtų ... išsipasakojimų.
„Dainavimas man iki šiol yra paslaptis“, – nelauktai taria Nacionalinės premijos laureatė, viena žymiausių Lietuvos operos solisčių Sigutė Stonytė (beje, ji – ir žurnalo viršelyje), pasakodama savo kelią nuo Kerubino iki Grafienės (kalbasi Laūra Karnavičiūtė).
Lietuvos publikos numylėtinis, baleto primarijus Igoris Yebra, paskutinę vasario dieną LNOBT scenoje šokęs „Don Kichote“, prasitaria apie... stepą, monstrus, nematomus žmones ir sovietinį retro.
Koks pavasaris be premjeros? Yra ir ji: Eglė Ulienė atskleis jums, kas ta mergelė uogelė „Bruknelė“, taip drąsiai įsiveržianti į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną.
Nuostabu – jai simpatizuoja Lietuvos vaikai, piešę „Bruknelę“ ir atsiuntę konkursui tūkstančius piešinių. Nugalėtojų darbelius spausdiname žurnalo puslapiuose.
Nepamiršta ir tik ką įvykusi „Figaro vedybų“ premjera: pastatymą recenzuoja Živilė Ramoškaitė – „Mozartas, Mozartas ir dar kartą Mozartas!“
„Teatrą įsivaizdavau lyg mistinį pasaulį“, – prisipažįsta jaunutė balerina Margarita Verigaitė, o jau patyręs baleto solistas Martynas Rimeikis sako, kad išeidamas į sceną galįs pasitikėti tik savimi (abu juos kalbina Jurgita Šaltytė).
Artėjant Velykoms į LNOBT sceną sugrįžta įspūdingoji Roberto Wilsono inscenizuota J. S. Bacho „Pasija pagal Joną“, o jos muzikinis vadovas, dirigentas Rolfas Beckas pažėrė daug įdomių minčių.
Rubrikos „Menu akimirką žavingą“ viešnia – neseniai į Lietuvą grįžusi operos solistė Romutė Tumuliauskaitė, LNOBT scenoje dainavusi daugiau nei 20 metų („Esu šaulys, man reikia laisvės“).
Premjera artėja ir Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Asta Mikelevičiūtė praskleidžia uždangą ir eina į teatro užkulisius („Ko nepamatys žiūrovai“). Lina Stankevičiūtė su gražiu jubiliejumi sveikina solistę Mariją Žilionytę.
Operos kritikų seminaro atgarsiai „Bravissimo“ puslapiuose: pateikiame Junijos Galejevos pranešimo „Libretisto savimonė baroko laikais“ fragmentus.
Kaip visada skaitytojų laukia Operos ir baleto dienoraščiai, įvairenybės, kryžiažodis, kurį išsprendus galima laimėti kvietimus į LNOBT spektaklį.
Taigi, smagių pavasario valandėlių su „Bravissimo“!
Justa Adomonytė
2010 02 17
Balandžio 22 d. kviečiame į Traviatą
 Balandžio 22 d., ketvirtadienį, Ch. W. Glucko opera „Orfėjas ir Euridikė“ Jūsų pageidavimu keičiama į didelio susidomėjimo sulaukusią G. Verdi operą „Traviata“. Pagrindinius vaidmenis dainuos Asmik Grigorian, Vaidas Vyšniauskas, Vytautas Juozapaitis, Laima Jonutytė. Diriguos Robertas Šervenikas.
Puiki proga pamatyti pamėgtą spektaklį su puikiausiais atlikėjais!
2010 03 16
„Silfidė“ Henriko Kunavičiaus jubiliejui
 Kovo 12-ąją kviečiame į neeilinį H. Lovenskjoldo baleto „Silfidė“ spektaklį, skirtą žymaus teatro primarijaus Henriko Kunavičiaus 85-erių metų jubiliejui. Rusų baleto patriarchas, baletmeisteris choreografas, unikalių teorinių veikalų apie choreografijos meną autorius F. Lopuchovas vienoje savo knygų pavadino H. Kunavičių Apolonu – susižavėjo artisto fiziniais duomenimis (Henrikas buvo plaukikas), plastiniu rankų dainingumu, muzikalumu bei unikalia šokėjo ištverme ir darbštumu, – prisimena E. Bukaitis.
Per 25-erius metus H. Kunavičius sukūrė daugiau kaip 45 vaidmenis. Kūrybinio žydėjimo metais jis šoko daugelį pagrindinių partijų Lietuvos valstybės baleto repertuare. Tai – Zygfrydas (P. Čaikovskis, „Gulbių ežeras“), Dezirė (P. Čaikovskis, „Miegančioji gražuolė“), Albertas (A. Adamas, „Žizel“), Bazilis (L. Minkus, „Don Kichotas“), Spartakas (A. Chačaturianas, „Spartakas“) ir kt. Solisto klasikinių baletų princai, pasak A. Ruzgaitės, pasižymėjo ne tiek išoriniu artistiškumu, kiek savo jaunatvišku polėkiu, jausmų nuoširdumu, šokių ekspresija.
Neįkainojamas yra H. Kunavičiaus įnašas į Nacionalinio baleto raidą. Baleto artistas sukūrė įsimintinus vaidmenis lietuvių kompozitorių J. Gruodžio („Jūratė ir Kastytis“, Kastytis), J. Pakalnio („Sužadėtinė“, Antanas), J. Indros („Audronė“, Ugnius), J. Juzeliūno („Ant marių kranto“, Jonis), E. Balsio („Eglė žalčių karalienė“, Žilvinas) baletuose.
Baleto primarijaus misiją daugelį metų H. Kunavičius vykdė su savo scenos ir gyvenimo partnere Tamara Sventickaite. Anot J. Lozoraičio, baleto gerbėjų atmintyje jie ligi šiol neišskiriami kaip gražiausia Lietuvos baleto pora.
 Daug H. Kunavičius nuveikė ir ugdydamas jaunuosius menininkus. 1954–1961 m. jis vadovavo M. K. Čiurlionio meno mokyklos choreografijos skyriui. „Pradžia buvo nelengva. Teko būti administratoriumi, pedagogu ir net... vežioti į mokyklą baleto batelius. O vakarais šokti Perą Giuntą, Spartaką, temperamentingąjį Bazilį, egzotiškąjį Negrą.“ (7 meno dienos, 2000).
Palikęs baleto sceną H. Kunavičius, kupinas jėgų, kūrybinio išradingumo pasinėrė į darbą Lietuvos televizijoje (1968–1990 m.). Iš pradžių padėjo rengti pramogines laidas, vėliau kūrybinę veiklą plėtojo Muzikos ir „Telefilmo“ skyriuose. Be to, nuolat rašė ir spaudoje.
Nuoširdžiai sveikiname maestro Henriką Kunavičių. O teatro lankytojus informuojame, kad teatro fojė eksponuojama žymiam menininkui skirta paroda.
2010 03 09
Piešinių konkurso „Pasitikime „Bruknelę“ apdovanojimai
 Dar kartą sveikiname visus, dalyvavusius piešinių konkurse „Pasitikime Bruknelę!“. Geriausieji darbai bus eksponuojami parodoje LNOBT Raudonojoje fojė, ją galės pamatyti visi, atėję į operos „Bruknelė“ premjerą, ji veiks ir Europos Operos dienai skirtų renginių metu (gegužės 8-9 dienomis). Tad visi, net ir nesusiruošę į premjerą, piešinius tikrai galės pamatyti.
Dalies piešinių paroda gegužės 15 d. veiks ir M. Vainilaičio sodyboje – muziejuje „Ežio dvaras“ Varėnos rajone vyksiančiame literatūriniame renginyje.
Laureatų apdovanojimų ceremonija vyks kovo 21 d., antrosios „Bruknelės“ premjeros pertraukos metu, Raudonojoje fojė.
Prizus laimėjusiems įsteigė Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, leidyklos „Alma Littera“, „Žara“, „Nieko rimto” ir „Kronta“, saldumynų įmonė UAB „Lisenas“, „Šokolado meistrai“. Dėkojame jiems!
2010 03 09
Premjera vaikeliams ir jų tėveliams – J. Tamulionio „Bruknelė“
 Kovo 20 ir 21 d. LBOBT kviečia į J. Tamulionio operos vaikams „Bruknelė“ premjerą. Vaikiškos operos premjera – ypatingas įvykis teatre, o tai dar ir nacionalinis kūrinys! Vaikiškų operų, tinkamų nacionalinei scenai, stygius jaučiamas jau ilgą laiką, tad 2008 m. teatras kartu su LR Kultūros ministerija ir Kompozitorių sąjunga paskelbė vaikiškos operos konkursą, kurio nugalėtoju tapo kompozitorius Jonas Tamulionis, pasiūlęs operą „Bruknelė“, sukurtą pagal Martyno Vainilaičio mitologinę pasaką (Mildos Brėdikytės libretas). Tad darbai prasidėjo, ir štai – premjera jau čia pat. Vyksta repeticijos, siuvami kostiumai, pasak generalinio direktoriaus pavaduotojos Laimos Vilimienės – „tikimės, jog naujoji opera bus mėgiama ir lankoma, kitaip nėra prasmės to daryti.“ Neabejojame, taip ir bus!
Kompozitorius Jonas Tamulionis pasakoja, kad mintis parašyti vaikišką operą kirbėjo jau seniai, tad konkursas buvo graži proga imtis šio darbo. Nors niekas nereikalavo rašyti muziką būtent lietuviškam libretui, rinkdamasis literatūros kūrinį J. Tamulionis apsistojo prie M.Vainilaičio mitologinės pasakos – „ir pasaka graži, ir veikėjai įdomūs, ir kalba – tiesiog atgaiva sielai,“ – sako kompozitorius, labai norėjęs vaikams sukurti kuo įdomesnę, kuo dinamiškesnę operą.
 O režisierius Gytis Padegimas sako, kad nors jis yra dramos režisierius, tačiau ir „užaugęs“ operos teatre, ir savo spektakliuose labai svarbią vietą skiriąs muzikai, ir gastrolėse mieliau lankantis operą ar koncertus nei dramos teatrus. „Tačiau pirmą kartą peržengiu operos teatro slenkstį ne kaip operos mylėtojas, bet kaip režisierius, ir aš jaudinuosi,“ – pasakoja G. Padegimas. „Statydamas šią operą, labai noriu sugrįžti prie teatrališko teatro modelio, kuriame yra paslaptis, kuriame yra stebuklai, kuriame vaikas mokosi suprasti, kad gyvenime ne viskas yra taip paprasta, kaip spaudant kompiuterio klaviatūros mygtukus. O pati vaikiško spektaklio specifika – turi būti patrauklu, spektaklis negali tiesmukai moralizuoti. Vaikas turi atskleisti gilumą, turi rasti tam tikrą vertybių kodą – kas yra pasaulis, ištikimybė, žmonių solidarumas, kas yra gražu, kas bjauru. Skubrus paviršutiniškumas ne vien vaikų, bet ir tėvų problema. Ir todėl man taip norisi, kad šį spektaklį žiūrėtų ir suaugę. Nesakau, kad jie ten ras ypatingų problemų, tačiau „Bruknelėje“ tokia graži muzika, dailininkė sukūrė fantastišką, spalvingą scenovaizdį, nepaprastai gražius kostiumus, puikiai padirbėjo choreografė, – jie tikrai ras dvasinio peno ir sau. Norisi, kad atėjimas į teatrą taptų švente, kad scenoje žiūrovai pamatytų kūrėjų su meile parengtą kitokį pasaulį“, – pasakoja režisierius.
Šiame spektaklyje bus pirmą kartą panaudoti rekonstruoti scenos įrengimai, veiks daug plunžerių, veiksmas čia vyks ir ant žemės, ir požeminiame pasaulyje, ir kosmoso jėgos veiks... Vaikams kuriamas erdvės stebuklas, kažkas kyla, leidžiasi, keičiasi lygmenys, arba veiksmas vyks vienu metu keliuose lygiuose. Tad bus daug judėjimo, daug veiksmo, daug spalvų. Vaikams reikia stebuklo, ši opera kaip tik ir duoda galimybę jį sukurti.
2010 03 08
Kovo 4 ir 5 d. 18.30 val. LNOBT vienintelį kartą šį sezoną kviečia į R. Wagnerio operą „Skrajojantis olandas“ su Johannesu von Duisburgu
 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia į R. Wagnerio operą „Skrajojantis olandas“. Vienas įspūdingiausių teatro pastatymų (premjera įvyko 2004 m. pavasarį), kupina veiksmo ir mistikos opera šį sezoną rodoma tik kovo 4 ir 5 d. Režisierė Francesca Zambello, kurios pastatymais publika žavisi visuose žemynuose, tarsi visai paprastai pasakoja seną vokiečių legendą apie amžinos ištikimybės ieškantį jūreivį, iki amžių galo pasmerktą klajoti jūromis, ir tuo pačiu scenoje kuria užburiantį teatro magija spektaklį… Wagnerio muzika, dirigento Gintaro Rinkevičiaus stulbinančiai įtaigiai interpretuojama, puikūs solistai, neperkrauta, bet labai įspūdinga scenografija, – viskas čia tobulai atskleidžia muzikos dramą. „Skrajojantį olandą” dainuos Vilniaus publikai puikiai žinomas įspūdingasis solistas iš Vokietijos Johannes von Duisburg, kuriam Skrajojančio olando vaidmuo yra vienas dažniausiai atliekamų jo repertuare – įvairiuose pastatymuose baritonas yra sudainavęs Olandą per 170 kartų! O 1991 m. kaip tik Olando vaidmeniu debiutavęs Švėrino valstybiniame teatre, dvidešimt ketverių jis tapo jauniausiu dainininku pasaulyje, sudainavusiu šią partiją. 1997 m. rudenį po Mece (Prancūzija) rodytų „Skrajojančio olando“ spektaklių žurnalas „Arioso International“ apie jį rašė: “Bronzinio atspalvio ir granito kietumo balsas, puikus baritonas… nuostabus aktorius, įsijaučiantis į Olando vaidmenį su nepaprasta įtaiga.“ Tokį Johannesą von Duisburgą puikiai prisimena ir LNOBT publika.
Kovo 4 d. Zentos vaidmenį dainuos Sandra Janušaitė, kovo 5 d. – Sigutė Stonytė. Spektakliuose taip pat dalyvauja Egidijus Dauskurdis, Vytautas Kurnickas, Ligita Račkauskaitė, Audrius Rubežius.
Kovo 4 d. moksleiviams, studentams ir mokytojams bilietai tekainuos po 10 Lt.
2010 02 24
IGOR YEBRA: ,,Nenoriu būti baleto funkcionieriumi, kurių pilnos baleto trupės“
 Žavusis ispanų baleto šokėjas Igor Yebra vėl Vilniuje! Vasario 28 d., sekmadienį, 18 val., L. A. Minkuso balete „Don Kichotas” jis šoks Bazilio vaidmenį. Aukštas, elegantiškas, apoloniškai gražus Igoris Yebra visur pelno karštas publikos ovacijas. Baleto mylėtojus žavi jo talentas, puiki technika, artistizmas ir aistringas temperamentas. Neveltui kritikai jį pavadino ,,ispanų konkistadoru” baleto scenose!
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Igoris Yebra pirmą kartą šoko 2000-ųjų sausį, gegužę, paskui keletą kartų gastroliavo 2001-aisiais. Kartu su Egle Špokaite, Asta Bazevičiūte, Rūta Jezerskyte šoko baletuose „Romeo ir Džuljeta”, „Žizel”, „Don Kichotas”, „Gulbių ežeras“. Kartu su LNOBT baleto trupe 2000 m. gastroliavo Vokietijoje, 2001 m. – Japonijoje. Ir štai, po pertraukos, jo vėl sulaukėme Vilniaus scenoje.
„Abu mano tėvai visada buvo muzikos ir šokio entuziastai. Įsivaizduojate, jie net davė man Igorio vardą vien pagrindinio Borodino operos „Kunigaikštis Igoris“ veikėjo garbei. Jie taip pat įsteigė šokio mokyklą vaikams, todėl užaugau apsuptas baleto meno,“ – pasakoja Igor Yebra.
Tačiau baleto meno mokytis jis pradėjo gana vėlai, sulaukęs 16 m. Visgi garbės raštu (,,Matricula de Honor“) baigė Madrido Karališkąją konservatoriją, ir nuo 1987-ųjų iki 1996 metų Ygoris Yebra buvo garsaus Madrido Comunidad baleto trupės pagrindinis šokėjas.
 Jau savo karjeros pradžioje 1991 m. jis laimėjo Eurovizijos baleto konkursą Paryžiuje. Vėliau, pačiame talento žydėjime, 1996 m. pelnė geriausio metų šokėjo prizą ,,Danza & Danza“ Italijoje, Nervyje, ir Majos Pliseckajos konkurso apdovanojimą Sankt Peterburge. 2003 m. jam buvo įteikta speciali Leonido Massine‘o premija. Tuo pačiu šis nežabotų ambicijų jaunas baskų šokėjas išsikovojo pačios reikliausios pasaulio publikos pripažinimą didžiausiuose teatruose.
„Puiki Igoro Yebra’os technika dar labiau paryškino šio artisto judesių grožį. Jis pademonstravo tokią šokio didybę, kad daugelis jį ėmė lyginti su Rudolfu Nurijevu“, – rašė kritikai.
Šiuo metu Igoris Yebra yra vienas iš pagrindinių Bordo nacionalinės operos šokėjų.
Jo repertuare gausu pagrindinių vaidmenų spektakliuose, kuriems choreografiją sukūrė H. van Manenas („Hameklavier“, „Penki tango“, „Didžioji fuga“), R. van Dantzingas („Keturios paskutinės dainos“), N. Christie („Prieš sutemstant“, „Kvartetas“), J. Linkensas („Haidno simfonija“), F. Alonsas („Karmen“), T. Mendezas („Munecos“), W. Forshyte‘as („Viduryje“).
 I. Yebra taip pat šoko pagrindinius vaidmenis tokiuose spektakliuose, kaip „Žizel“ (Perrot-Corallis, A.Alonsas, D. Deane‘as, C. Jude‘as), „Don Kichotas“ (Petipa-Gorskis, Vasiljevas, C. Jude‘as), „Bajaderė“ (Petipa, N. Makarova), „Šopiniana“, „Ugnies paukštė“, „Rožės spektras“ (Fokine‘as), „Bizantinas ir Džuljeta“ (Cranco, V. Vassilievas, A. Amodio, C. Fracci), „Silfidė“ (A. Bournonvillis), „Gulbių ežeras“ (Petipa-Ivanovas, G. Samsova, C. Jude‘as, P, Chalmeris, V. Nebrada), „Miegančioji gražuolė“ (Petipa, G. Samsova, C. Jude‘as), „Kopelija“ (Saint- Lionas, A. Alonso, C. Jude‘as), „Pelenė“ (S. Bounafoutas); „Spragtukas“ (Ivanovas, A. Amodio, C. Jude‘as), „Ikaras“, „Baltoji siuita“ (S. Lifaras), „Trikampė“ (L. Massine‘as), „Adaggieto“ (O.Araizas), „Graikas Zorba“ (L. Massine‘as), „Ivanas Rūstusis“ (I. Grigorovičius), „Tema ir variacijos“, „Allegro Brillante“, „Sonatina“, „Baroque Concerto“, „Kam rūpi“ (G. Balanchine‘as) ir kituose.
Nemažai choreografų pritaikė savo kompozicijas būtent šiam šokėjui. Ryškiausi tokio bendradarbiavimo pavyzdžiai – R. Hyndas (Princo vaidmuo „Spragtuke“), M. G. Garofiolli (Albrechtas „Žizel“, Basilis „Don Kichote“), V. Nebrada (Zygfridas „Gulbių ežere“), S. Gianetti (Valentinas „Il due gentilumini di Verona“), M. va Hoecke (Rinaldas balete „Užburtas miškas“), L. Massine‘as (Jėzus Kristus „Laudes evangelis“), V. Ullate („Arraigo“, „De Triana a Sevilla“, „Amor Brujo“), M. Granero („Dafnis ir Chloja“, „Tango“), L. Buy („Makbetas“, „Vasarvidžio nakties sapnas“), P. Chalmeris („Vienuolė“, „Čigonė“), C. Jude‘as (Basilis „Don Kichote“), S. Simonas („Carmina Burana“), Ana M. Stekelman („Felicitas“).
 Igor Yebra bendradarbiavo su Australijos baletu (pastovus kviestinis solistas 1997–1998 m. sezono metu), nacionaliniais Kubos, Ufos, Vengrijos, Lietuvos ir Venesuelos baletais, taip pat Kremliaus, Škotiškuoju baletais, Neapolio teatru „San Carlo“, Milano „La Scala“, Leipcigo operos baleto trupe, Limožo, Nicos, Julio Boccos Argentinos baletu. Šokėjas taip pat aktyviai dalyvauja įvairiuose gala koncertuose geriausiose pasaulio teatrų salėse.
2002 m. gruodį C. Jude‘o vadovaujama Bordo nacionalinė opera pakvietė šokėją atlikti Princo vaidmenį balete „Miegančioji gražuolė“, vėliau jis šoko baletuose „Triragis“, „Ikaras“, „Sekstetas“, „Baltoji siuita“, „Spragtukas“, „Žizel“, „Kopelija“, „Gulbių ežeras“ ir „Don Kichotas“. Šiuo laikotarpiu Igoris Yebra kartu su Bordo Nacionaline opera dalyvavo Edinburgo festivalyje, Sankt Peterburgo Marijos teatre, Paryžiaus „Chatelet“ teatre, taip pat Budapešto, Ispanijos ir Italijos teatruose. 2006m. gruodžio 31d. I. Yebra tapo vyriausiuoju Bordo Nacionalinės operos šokėju.
Nuo 2002 m. I. Yebra taip pat bendradarbiauja su Carlos Fracci vadovaujama Romos opera, gastroliuoja Italijoje ir kitose Europos šalyse.
2006 m. jis atidarė savo šokio mokyklą Bilbao (Ispanija), o spalio 2008m. – ir Amurrio mieste.
Retkarčiais Igor Yebra kuria choreografiją operos spektakliams („Traviata“, „Karmen“, „Aida“, „Ponas Bruskino“, „Tėvas Arrupe“), taip pat yra sukūręs choreografiją baletams „Karmen siuita“, „Spragtuko siuita“, „Gulbė“.
 Pats Igor Yebra sako, jog savo menui atiduoda viską ką turi savyje, įvilkdamas tai į svajonės, magijos, fantazijos, efemeriško pasaulio rūbą, kur nelieka vietos kasdieniniams rūpesčiams.
“Nenoriu būti baleto funkcionieriumi, kurio pilnos baletų trupės.”
„Mes, menininkai, esame labai jautrūs žmonės - dėl šios priežasties kartais jaučiamės taip, lyg būtume labai arti Dievo. Tačiau būna ir taip, kad tampame pernelyg susitelkę į save, ir tuomet galvojame tik apie savo gerovę.“
„Man patinka darbai, o ne pažadai. Man patinka, kai žmonės kažko imasi. Taip pat, man labai svarbus tikėjimas. Tikėjimas, kuris kartu yra ir viltis. Negaliu suprasti, kaip žmogiška būtybė gali egzistuoti be vilties, nes man asmeniškai viltis yra visko pagrindas. Viltis gimsta iš tikėjimo ir yra išreiškiama per meilę.“
„Turime suvokti, kad pasaulis, kuriame gyvename, priklauso mums visiems - kartu mes privalome ieškoti taikos, harmonijos ir lygybės,“ – pasakoja Igor Yebra.
Vienas žymiausių XX amžiaus baleto artistų Vladimiras Vasiljevas, susižavėjęs ispanų šokėju ištarė: ,,Igor Yebra - tai liepsna scenoje!” Toks apibūdinimas itin svarus, kai laukiame Igor’o Yebra‘os šokamo Bazilio. Kartu su juo spektaklyje šoks Jekaterina Oleinik iš Minsko, Margarita Verigaitė, Nerijus Tauskus, Olga Konošenko, Julija Turkina (debiutuos Amūriuko vaidmenyje), Valerijus Fadejevas, Nailia Adigamova, Žavinta Čičelytė, Rūta Kudžmaitė. Diriguos Vytautas Viržonis. Spektaklio pradžia 18 val.
Nuotraukose: Igor Yebra su buvusia žmona, Ispanijos TV žvaigžde Anne Igartiburu; LNOBT „Don Kichote“ su Miki Hamanaka.
2010 02 20
Visus kviečia Buratinas!
 Vasario 28 d., sekmadienį, 12.00 val. kviečiame į vienos dalies edukacinį spektaklį vaikams pagal J. Gaižausko operą „Buratinas“. Nuotaikingas ir daugelio vaikų pamėgtas spektaklis naujai suskambės teatro Kamerinėje salėje, džiugindamas vaikus linksmais medinio žmogeliuko nuotykiais ir smagia muzika. Spektaklyje dainuos Kęstutis Alčauskis, Vladas Bagdonas, Vytautas Bakula, Regina Šilinskaitė, Česlovas Nausėda, Ramūnas Urbietis, Laima Jonutytė, Arūnas Malikėnas, Eugenija Klivickaitė, Paulius Balčytis, akomponuos pianistė Olga Taškinaitė. Visiems atlikėjams diriguos Martynas Staškus. Spektaklio trukmė 1 val., bilietų kaina 12 Lt
2010 02 11
Pasibaigė LNOBT piešinių konkursas „Pasitikime „Bruknelę“!
 LNOBT ruošiasi pasaulinei vaikams skirtos Jono Tamulionio operos „Bruknelė“ premjerai, pagal Martyno Vainilaičio to paties pavadinimo mitologinę poemą. Ta proga nuo pat mokslo metų pradžios buvo paskelbtas vaikų piešinių konkursas „Pasitikime „Bruknelę“!. Tai jau trečiasis LNOBT rengiamas piešinių konkursas. Nesitikėjome tokios gautų darbų gausos (jau keletą mėnesių gyvename tarp piešinių!), į teatrą atkeliavo 1422 darbai!
Džiugu sulaukti ankstesniuose piešinių konkursuose dalyvavusių vaikų naujų darbelių, ypatingai džiugina tai, jog teatrą pasiekė darbai ne tik iš didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir iš atokiausių Lietuvos miestelių ir kaimų mokyklų, kelis darbus gavome net iš Vokietijoje esančios lituanistinės mokyklėlės. O štai Skaudvilės gimnazijoje, Tauragės raj., dirbančios mokytojos Laimos Šepikaitės, kuri taip pat yra ir Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos Šilalės rajone dailės mokytoja, abiejų mokyklų mokinių darbai pateko tarp geriausių.
Piešiniai įvairaus formato, atlikti įvairiausia technika – pieštukais, akvarele, aplikacijos, ant popieriaus, ant audinio... Įvairus ir piešėjų amžius – jauniausiam vos 3 metukai, vyriausiems – 18 metų, tad darbai buvo suskirstyti į 5 kategorijas (pradinukų pieštų darbelių buvo daugiausia): spec. mokyklų moksleiviai, 3-6 m., 7-10 m., 11-14 metų, 15-18 metų grupės. Nors pasak konkurso organizatorės, LNOBT edukacinių projektų koordinatorės Sofijos Jonaitytės, „piešiniams dažnai nesvarbus amžius, juk kartais antroko darbas įdomesnis už dešimtoko,“ tai jau buvo kriterijus kažkaip aprėpti piešinių visumą. Daugiausiai buvo piešiami pagrindiniai veikėjai – Dzingutis ir Bruknelė, tad piešinių siužetas panašus, dailininkai rinko kažkuo išsiskiriančius, ieškojo, kurie autoriai labiausiai įsigilino į pasakos vingius. Visi autoriai, įsigilinę į M. Vainilaičio mitologinę poemą, stengėsi kuo gražiau perteikti jos idėjas, veikėjus, vaizdus, o vieno darbo autorius, pagautas įkvėpimo, netgi eilėraštį „Bruknelės“ tema parašė.
 Geriausius darbus buvo patikėta atrinkti komisijai, kurią sudarė dailininkai Sofija Vainilaitienė, Bronius Leonavičius (iliustravęs M. Vainilaičio „Bruknelę“), doc. Giedrė Riškutė (VPU), Birutė Ukrinaitė (spektaklio dailininkė), Taida Balčiūnaitė, Birutė Černiauskienė, Kristijonas Siparis ir spektaklio režisierius Gytis Padegimas. Pasidžiaugti piešiniais buvo atėjęs ir operos kompozitorius Jonas Tamulionis, dirigentas Robertas Šervenikas, daugelis teatro darbuotojų. Komisija darbus rinko net kelias dienas ir visi vienbalsiai tvirtino, kad iš tokios gausybės išrinkti vos keletą geriausių – tiesiog neįmanomai sunkus darbas! Visgi buvo atrinkta apie 50 geriausių piešinių, kiekvienoj kategorijoj – net po keletą pirmų, antrų ir trečių vietų. Tad buvo surengtas II turas – atrinkti geriausius iš geriausių, nors tai irgi nebuvo lengva.
Pagaliau, suskaičiavus visus balsus, galime džiugiai paskelbti laimėtojus. Pirmąsias vietas kiekvienoje kategorijoje laimėjo:
Mantvydas Jokubauskas (6 m., Tauragės rajono Skaudvilės gimnazija, priešmokyklinė grupė, mok. Laima Šepikaitė),
Roberta Budreckaitė (10 m., Joniškio meno mokykla, mok. Vlada Ancevičienė),
Sintija Raudonytė (9 m., Kauno Senamiesčio pagrindinė mokykla, mok. Zita Andrulytė),
Vilius Paškevičius (12 m., Vilniaus „Sietuvos“ vidurinė mokykla, mok. Rasa Vaitkutė-Žemaitaitienė),
Gintarė Zdanavičiūtė (17 m., Šilalės rajono Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazija, mok. Laima Šepikaitė),
Egidijus Levickis (10 klasė, Tauragės rajono Skaudvilės specialioji mokykla, mok. Inga Liekienė),
Ričardas Pečkovskis (Vilniaus „Rasos“ specialioji mokykla, darbinio ugdymo grupė, 3-ti metai, mok. Aurelija Dubovikienė).
Antrąsias vietas kiekvienoje kategorijoje laimėjo:
Vija Turulytė (6 m., Vilniaus l/d „Linelis“),
Edvinas Blankis (6 m., Joniškio l/d „Ąžuoliukas“, mok. Laima Ščepanskienė),
Lukrecija Vercinskytė (9 m., Vilniaus „Sietuvos“ vid. mokykla, mok. Rasa Bulikienė),
Saulė Černauskaitė (I klasė, Vilniaus „Šviesos“ pradinė mokykla, mok. Živilė Gaspariūnienė),
Aistė Kazokaitė (7 m., VŠĮ Kauno Montesori pradinė mokykla, mok. Vita Voverienė),
Gabrielė Bagdonaitė (13 m., 8 klasė, Šilalės raj., Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazija, mok. Laima Šepikaitė),
Brigita Stankutė (11 m., 5 klasė, Tauragės raj. Skaudvilės gimnazija, mok. Laima Šepikaitė),
Roberta Jokubauskaitė (17 m., Tauragės raj. Skaudvilės gimnazija, mok. Laima Šepikaitė),
Emilija Kvieskaitė (17 m., Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazija, mok. Salvinija Ramonienė),
Sandra Jankauskaitė (8 klasė, Tauragės raj. Skaudvilės spec. mokykla, mok. Rima Čerauskienė).
Trečiąsias vietas kiekvienoje kategorijoje laimėjo:
Matas Dunauskas (6 m., Joniškio raj., Žagarės l/d „Vyšniukas“, vyr. auklėtoja Nijolė Kazlauskienė),
Kristina Mikailaitė (6 m., Vilniaus l/d „Linelis“)
Danielė Ustilaitė (8 m., Elektrėnų sav. Semeliškių vid. mokykla, mok. Daiva Šareikienė),
Aistė Šmigelskaitė (9 m., Ukmergės dailės mokykla, mok. Irutė Kiseliova),
Laurynas Augustas (2 klasė, Panevėžio V. Mikalausko menų mokykla, mok. Vilma Kybartaitė),
Martyna Antanavičiūtė (12 m., Plungės Alsėdžių vid. mokykla, mok. Raimonda Valančienė),
Gertrūda Rugytė (14 m., Jonavos J. Ralio vid. mokykla, mok. Janina Celešienė),
Deimantė Brasaitė (13 m., Plungės Alsėdžių vid. mokykla, mok. Raimonda Valančienė),
Jurgita Sereikaitė (3 gimnazijos klasė, Vilniaus Užupio gimnazija, mok. Dalia Samuilienė),
Marius Samavičius (17 m., Mažeikių M. Račkausko gimnazija, mok. Asta Milėškienė),
Lolita Žalalytė (Vilniaus Rasos spec. mokykla, mok. Elena Gradauskienė).
 Tačiau nenusiminkite, dar yra visas būrys paskatinamuosius prizus pelniusių darbų! Visi jaunieji dailininkai ir jų mokytojai bus apdovanoti raštais, laimėtojams skirti teatro ir rėmėjų prizai.
Geriausiųjų darbų parodą LNOBT Raudonojoje fojė galės pamatyti visi, atėję į operos „Bruknelė“ premjerą, ji veiks ir Europos Operos dienai skirtų renginių metu (gegužės 8-9 dienomis). Tad visi, net ir nesusiruošę į premjerą, piešinius tikrai galės pamatyti.
Dalies piešinių paroda gegužės 15 d. veiks ir M. Vainilaičio sodyboje – muziejuje „Ežio dvaras“ Varėnos rajone vyksiančiame literatūriniame renginyje.
Apie apdovanojimų renginio laiką pranešime vėliau.
2010 02 12 |